Atostogų ir VP grupės muilo operos įkarštyje pasimetė bene svarbiausia šios vasaros politinė žinia. Dar rugpjūčio 6 d. Vyriausybės strateginis komitetas priėmė sprendimą, kad jau šiemet turėtų būti pradėtas kurti transporto superholdingas, kuris sujungtų valstybės valdomas svarbiausias transporto ir ryšių įmones. Kaip ir dera gigantomaniškiems projektams, sprendimas apgaubtas apgaulės skraiste. „Ne, tai nesusiję su „Lietuvos jūrų laivininkystės“ (LJL) gelbėjimu“, – teigė premjeras Algirdas Butkevičius. Suskubęs pridengti primityvų paaiškinimą jis papildė, kad steigti holdingą „turbūt“ nutarta dar prieš keletą mėnesių.
Tačiau toks sprendimas atsirado dabar, nors jam nebuvo pasirengta. Milžiniška valstybės įmonių valdymo pertvarka, prilygstanti nebent „Leo LT“ steigimo aferai, kurią socialdemokratai taip pat sugalvojo likus mažiau nei metams iki savo kadencijos pabaigos 2008 m. Kažkas yra socialdemokratų genetikoje, kas neleidžia atsispirti potraukiui kurti didelius projektus valdymo kadencijai artėjant prie pabaigos.
Premjeras įvardijo, kad per pirmą etapą ketinama sujungti tokias įmones kaip „Problematika“, „Lietuvos geležinkeliai“, „Smiltynės perkėla“, Lietuvos paštas, „Betonas“, LJL. Antruoju etapu turėtų įsilieti ir „Lietuvos oro uostai“ bei Klaipėdos valstybinis jūrų uostas. Kitaip tariant, į bendrą krepšį ketinama sumesti ne tik skirtingo profilio įmones – nuo ryšių, geležinkelių, laivininkystės iki oro uostų, bet ir sukurti galimybes strategines bendroves valdyti ne tiesiogiai per ministeriją, o per papildomą valdymo instituciją, kurioje Vyriausybė turėtų tik prižiūrėtojos teises. Būtų logiška ir visą tokį chimerišką darinį galiausiai pavadinti „Problematika“.
Visa tai argumentuojama tuo, kad holdingo principas pasiteisino energetikos sektoriuje, o ir kai kurios tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), rekomenduoja siekiant efektyvesnio valdymo valstybės įmones, kurios dubliuoja savo funkcijas, jungti į holdingus. Argumentai silpni, nes, visų pirma, energetikos sektoriuje nebuvo poreikio gelbėti kokias nors bankrutuojančias bendroves ir mažinant kitų įmonių efektyvumą dengti nuostolius. Be to, energetikos holdingas „Lietuvos energija“ jungia viena kitą natūraliai papildančias įmones, o transporto sektoriaus atveju būtų maišomi grūdai su pelais. Įdomu, kad socialdemokratai remiasi EBPO rekomendacijomis, bet pamiršta Europos Komisijos patarimus – ji, priešingai, skatina transporto sektoriaus decentralizaciją. Bet jei jau nuspręsta imtis tokio projekto, pateisinimų galima surasti įvairių.
Būtų logiška ir visą tokį chimerišką darinį galiausiai pavadinti „Problematika“.
Vis dėlto svarbiausia šio projekto rizika – kad jis apskritai skirtas ne transporto sektoriaus efektyvumui ir skaidrumui didinti, o esamoms bėdoms slėpti. Didžiulis holdingas, kuriame bus visiškai skirtingo profilio įmonės, ne augins pelną, o tik ieškos galimybių išvengti atsakomybės už prastą valdymą. Pelningai dirbančios įmonės, pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkeliai“ ar Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, bus priversti dengti kitų bendrovių nuostolius ar investuoti į abejotinus projektus, neva skirtus bemaž bankrutuojančioms įmonėms prikelti. Kuo didesnis holdingas, kuo skirtingesnės įmonės, tuo didesnė rizika, kad visada atsiras neefektyvių bendrovių, kurias reikės gelbėti. Tuo menkesnės galimybės, kad valstybė galiausiai gaus dividendų. Taip pat mažesnė Susisiekimo ministerijos atsakomybė, nes jai nereikės prižiūrėti kiekvienos holdingo įmonės atskirai ir aiškintis, kodėl laiku nesiėmė priemonių konkrečių įmonių efektyvumui didinti. LJL gelbėjimo planas jau dabar rodo, kad vadovaujamasi ne racionaliais ekonominiais, bet politiniais argumentais. Kur gi tos išliaupsintos „išlaidų ir naudos“ analizės, kurias ekspertai siūlo jau antrą dešimtmetį?
Transporto holdingas labai patrauklus politiniu atžvilgiu. Ilgainiui perėmęs visas svarbiausias transporto įmones, jis taps reikšmingesnis už pačią Susisiekimo ministeriją. Tokie šešėliniai dariniai išbandyti Azerbaidžane ar Kazachstane, kur autoritarinės valdžios atstovams patogu perduoti transporto ar energetikos įmonių valdymą savo šeimos ar klano atstovams. Socialdemokratams tai puiki proga įtakos ir galios centrą iš ministerijos perkelti į holdingą, ypač kai nežinia, kas partijos laukia po 2016 m. Seimo rinkimų. Holdingas gali tapti pačia svarbiausia socialdemokratų įtakos ir pinigų tvirtove, į kurią bus sunku įsibrauti ne tik kitiems veikėjams, bet ir skaidrumo bei atskaitomybės principams.
