Skaičių magija tikintiems žmonėms 2020 m. tikriausiai turės savito žavesio, tačiau ir neprietaringiems viešojo gyvenimo dalyviams bei stebėtojams jie atneš daug jaudinančių akimirkų.
Dar 2019 m. pradžioje Lietuvoje prasidėjęs rinkimų maratonas finišuos 2020-ųjų spalį. Taip jau sutapo, kad Lietuvoje ir JAV svarbiausi politiniai mūšiai vyksta beveik kartu, o prieš ketverius metus jų rezultatai daugelį itin nustebino. Mūsų šalyje užtikrintą pergalę iškovojo milijonieriaus Ramūno Karbauskio vedama populistinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, o į Baltuosius rūmus kiek netikėtai žengė verslo ir pramogų pasaulio įžymybė Donaldas Trumpas.
Rinkimų rezultatai prieš ketverius metus daugelį šokiravo, kaip ir tolesnis jų nugalėtojų elgesys, paženklintas arogancija, vienašališkais sprendimais ir visuomenės priešinimu. 2020 m. pabaigoje sužinosime, kokio rinkėjų įvertinimo sulauks besibaigiančio politinio ciklo herojai ir čia, ir anapus Atlanto. Aiškaus atsakymo nėra – Lietuvoje greičiausiai turėsime kitus nugalėtojus, o D. Trumpo šansai būti perrinktam atrodo toli gražu ne beviltiški.
2020-aisiais netrūks svarstymų apie gresiančią ekonomikos krizę.
2020-aisiais netrūks svarstymų apie gresiančią ekonomikos krizę. Lietuvoje ryškesni sukrėtimai užklupdavo maždaug kas dešimtmetį – 1998 m. smogė krizės Rusijoje sukelta banga, 2009-aisiais į nokautą pasiuntė pasaulio finansų rinkų krachas ir vietos ūkio perkaitimas bei nekilnojamojo turto burbulo sprogimas. Nieko nuostabaus, kad 2019 m. įtariai stebėjome kylančius atlyginimus, besaikį vartojimą ir Vilniaus horizonte besisukiojančius statybininkų kranus. Tačiau nieko nenutiko ir ūkis smagiai auga vienuoliktus metus iš eilės. 2020-aisiais atsipalaiduoti nederėtų – pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose dangus aptrauktas tamsiais, bet dar ne audros debesimis, pagalį į ekonomikos vežimo ratus vis taikosi įkišti politikai – nuo prieš rinkimus be saiko išlaidauti pasiryžusių vietinių iki prekybos karų ginklais žvanginančių didžiųjų valstybių vadovų.
Pavasariui tik prasidėjus turėsime progą švęsti ir trumpam atsigręžti atgal – kovo 11-ąją minėsime Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį. Žvelgiant iš anų dienų nežinomybės, sukurta neįtikėtinos sėkmės istorija – išvesta okupacinė kariuomenė, atsirado laisvoji rinka ir įtvirtinta demokratija, šalis tapo NATO, ES, euro zonos ir, galiausiai, turtingųjų klubu vadinamos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare, o pagal vienam asmeniui tenkančio BVP dalį aplenktos tokios šalys kaip Vengrija, Lenkija, Portugalija, Graikija, prisivytos Čekija, Slovėnija, Izraelis ar Italija.
Ši statistika gal ir glosto savimeilę, tačiau BVP neatspindi realios gyventojų ekonominės padėties, pajamų nelygybės, viešojo sektoriaus paslaugų kokybės ir kitų kasdieniam paprastų žmonių gyvenimui reikšmingų dalykų. Į Skandinavijos ir kitas Šiaurės Europos šalis lygiuotis norinčioje Lietuvoje laukia ilgas net nepradėtų darbų sąrašas ir su gerovės valstybės vėliava į prezidento rūmus įžengusio Gitano Nausėdos sukeltos žmonių viltys. Ši vizija dar bus populiari ir 2020 m., tačiau jai kyla grėsmė – gerą idėją gali devalvuoti į ją įsikibę populistai, menkas politikų ryžtas imtis svarbių reformų, o ir pačius piliečius paralyžiuojanti permainų baimė. 2020-ųjų pabaigoje greičiausiai jau galėsime įvertinti, ar gerovės valstybės idėja tapo lūžio tašku, ar dar viena prarasta proga susitarti dėl bendro tikslo ir jo siekti.
Kai tikrai norime, daug galime. 2020-ieji žymi pirmuosius atsinaujinančiosios energetikos plėtros tikslus ir metus Lietuva pasitinka juos įgyvendinusi – sugebame ne tik patys pasigaminti nemenką kiekį šilumos ir elektros energijos, bet ir mažiau naudoti iškastinio kuro, įtvirtiname, nors ir didele kaina, energetinę nepriklausomybę. Spurtas pavyko, bet ar pasiseks išlaikyti šį tempą – kitą kartą rezultatus matuosime po dešimtmečio.
Sporto mėgėjų irgi laukia daug aistrų – Japonijos sostinėje Tokijuje vyks olimpinės žaidynės, į kurias Lietuva turėtų išsiųsti pusšimtį atletų. Keletas jų turi realius šansus parvežti vienos ar kitos spalvos medalių. Tačiau adrenalino perteklių teks pajusti prieš olimpiadą, nes Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė dar turės iškovoti kelialapį į olimpinį turnyrą. Atrankos kovos birželį vyks Kaune, tad tūkstančiai ištikimiausių gerbėjų rinktinę galės palaikyti arenoje, ne tik prie televizoriaus ekranų. Tikėkimės, kad ištikimiausiems iš jų bus proga nuskristi ir į Japoniją.
Šis straipsnis buvo publikuotas IQ ir „The Economist“ prognozių žurnale „Pasaulis 2020“
