Asmeninis archyvasŠvieži Sodros duomenys rodo, kad vidutinio atlyginimo „į rankas“ metinis augimas Lietuvoje trečiąjį ketvirtį siekė 7,5 proc., o prieš mokesčius – 8,1 proc. Tokios tendencijos padeda Lietuvai išlikti viena sparčiausiais pajamų augimo tempais pasižyminčių ES valstybių. Vis dėlto, aukštesnis bendras nedarbo lygis, po pandemijos užsilikusi didesnė jaunimo bedarbystė, vangi samda ir lėčiau nei tankėja bedarbių gretos kuriamos naujos darbo vietos atskleidžia ekonominės raidos ciklinius ir struktūrinius netolygumus.
Atlyginimų augimui reikšmingos įtakos turėjo su biudžetu pernai priimti sprendimai. Nuo metų pradžios net 12 proc. padidintas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA). MMA paprastai mokamas už nekvalifikuotą darbą, tad jo kilstelėjimas paskatina persiderėti atlygį ir tam tikras kvalifikacijas įgijusius specialistus, tad MMA kilstelėjimo poveikis nuvilnija ir paveikia vidurkius.
Taip pat, Sodros duomenimis, gerokai sparčiau už vidurkį atlyginimai augo atskirose viešojo sektoriaus srityse: sveikatos sektoriuje vidutinis atlyginimas trečiąjį ketvirtį per metus išaugo 11,6 proc., sparčiausiai kilo gydytojų specialistų pajamos (12,1 proc.), švietimo darbuotojų atlyginimai vidutiniškai didėjo 9,9 proc. Viešasis sektorius pasižymėjo ir tuo, kad dirbančiųjų skaičius jame per metus išaugo 2,4 proc.
Bendra gyventojų perkamoji galia toliau stiprėjo. Nors infliacija mūsų šiemet nelepina, atlyginimų augimas išlieka gerokai spartesnis. Aukštesnę infliaciją Lietuvoje šiemet lemia nuo metų pradžios kilstelėti akcizai, įvesta CO2 dedamoji degalams, toliau sparčiai kylančios paslaugų kainos bei brangstantys maisto produktai. Nepaisant to, realios vidutinės darbo pajamos ir toliau augo.
Darbui imliose veiklose mažėjo darbuotojų. Šiemet itin sparčiai atlyginimai augo daugiausiai apdraustųjų turinčiose, darbui imliose, ekonominėse veiklose: transporto ir sandėliavimo sektoriuje – 14,4 proc., statybos – 13 proc., vidaus prekybos – 11,4 proc., ir apdirbamosios pramonės – 10 proc.
Sparčiai kylant MMA ir darbo kaštams, darbui imlios įmonės susiduria su konkurencingumo iššūkiais. Vyksta efektyvumo ir produktyvumo paieškos, transformacijos procesai. Didėja paskatos investuoti į automatizacijos ir robotizacijos sprendimus.
Kai kurios įmonės, veikiančios darbui imliose lengvosios pramonės, maitinimo ar apgyvendinimo srityse, jau kurį laiką strigusios tarp tokių girnapusių, kaip pasikeitusi vartotojų elgsena, vangi paklausa, itin spartus darbo kaštų augimas ir nuolatinė konkurencija.
Ši situacija itin opi eksportuojančioms žemesnės pridėtinės vertės pramonės šakoms, kurioms eksporto rinkose konkuruoti darosi vis sunkiau. Mūsų eksportuotojus išstumia geresnę sąnaudų struktūrą turintys trečiųjų šalių gamintojai. Darbo rinka pastaruoju metu šiuos procesus sugeria šių sektorių įmonių bankrotų ir masinių atleidimų pavidalu. Taigi, nors darbui imlūs sektoriai pasižymėjo itin sparčiu atlyginimų augimu, apdraustųjų skaičius juose mažėjo. Sodros duomenimis, trečiąjį ketvirtį jų buvo 1,2 proc. mažiau nei prieš metus.
Nerimą kelia mažėjantis aukštos pridėtinės vertės sektoriuose dirbančių apdraustųjų skaičius. Sodros duomenimis, apdraustųjų skaičius finansų ir draudimo bei informacijos ir ryšių veiklose per metus susitraukė 2,3 proc.
Be to, informacinių technologijų ir ryšių srityje šiemet atlyginimai auga kukliausiai per pastarąjį dešimtmetį. Nors išvadas daryti anksti, bet šiame sektoriuje išsikvėpęs atlyginimų augimas gali reikšti ir tai, po energingo plėtros etapo sektorius pereina į brandos stadiją. Be to, aukštos pridėtinės vertės sektoriuose sparčiau įsitvirtina ir technologinės naujovės, leidžiančios priimti produktyvumo ir efektyvumo sprendimus.
Technologinės naujovės gali apsunkinti karjeros startą. Jau šiandien robotizacijos, skaitmenizacijos ir dirbtinio intelekto sprendimai darbo išteklių valdymui atveria naujų galimybių. Viena vertus, jie padeda įmonėms didinti našumą. Kita vertus, dėl šių naujovių paprastesnes rutinines ir pagalbines funkcijas atliekančius, karjeras pradedančius darbuotojus vis lengviau pakeisti dirbtinio intelekto įrankiais. Taigi, ilgainiui net ir mokslus pabaigusiam pradedančiajam specialistui įsilieti į darbo rinką gali tapti sudėtingiau, nes, pvz., asistento, referento, net ir pradedančiojo programuotojo tipo darbus atliks dirbtinis intelektas. Tokios tendencijos neramina ypač stebint aukštesnius jaunimo nedarbo rodiklius.
Vertinant ateinančių metų perspektyvas, atlyginimų augimas Lietuvoje išliks spartus. „Artea“ prognozėmis, vidutinis darbo užmokestis 2026 m. kils iki 8 proc. Energijos atlyginimų augimui įlies 11 proc. pakelta mėnesinė minimali alga – nuo sausio 1 d. ji turėtų siekti 1153 eurus „ant popieriaus“, arba 836 eurus „į rankas“. Tikėtinas ir tolesnis darbo užmokesčių augimas viešajame sektoriuje.
Apibendrinant, kad šalies ekonomika vystytųsi tvariai ir apeitų „vidutinių pajamų spąstų“ rizikas, atlyginimai gali kilti tiek, kiek didėja produktyvumas. Tad Lietuvos ateitis priklausys nuo mūsų gebėjimo tęsti sėkmingą ekonomikos transformaciją link nišine gamyba, aukštos pridėtinės vertės paslaugomis, inovacijomis ir investicijomis grįsto augimo.
Indrė Genytė-Pikčienė yra „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė
