Asmeninis archyvasPrieš kelias dienas Vyriausybės patvirtintas valstybės biudžeto projektas didelei daliai gyventojų užtikrins tolesnį pajamų augimą. Turėtų didėti vaiko pinigai, pensijos, auga minimalus atlyginimas bei viešajame sektoriuje dirbančiųjų algos – dešimtadaliu kyla gydytojų, slaugytojų ir mokytojų atlyginimai. Į gyventojų pajamų didėjimą nukreiptos valdžios priemonės paveikia visą šalies ekonomiką – auga vartojimas, o noras išlaikyti darbuotojus sukuria paskatas didinti užmokestį privačiame sektoriuje.
Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, šalyje matomi reikšmingi teigiami pokyčiai – vidutinis atlyginimas į rankas Lietuvoje augo daugiau nei 5 kartus, senatvės pensijos – beveik tiek pat. Bene sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje kilo ir minimalus mėnesinis atlygis, o BVP tenkantis vienam gyventojui (atsižvelgus į kainų skirtumus), pasiekė 90 proc. ES vidurkio. Prie turtingiausių Vakarų valstybių priartėjome greičiau nei kitos Baltijos kaimynės.
Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama yra pasakęs, kad „pinigai nėra vienintelis atsakymas, tačiau jie daro skirtumą“ taip pripažindamas pinigų ir finansinės laisvės reikšmę visuomenės gerovei.
Vis dėlto be finansinės laisvės reikia nepamiršti ir kitų veiksnių, kurie yra vienodai svarbūs siekiant taip trokštamos laimės ir gerovės. Tai – gebėjimas savarankiškai priimti sprendimus, diskriminacijos ir korupcijos lygis šalyje, sveiko gyvenimo trukmė ar net dosnumas. Tad ar gyventojų pajamų augimo tikrai užtenka gyventojų laimei?
Siekiant didesnės gerovės
Nuolat kylant diskusijoms, kas yra toji laimė ir ar esame kelyje link gerovės valstybės, Jungtinių Tautų (JT) skelbiama „Pasaulio laimės ataskaita“ indikuoja apie Lietuvos progresą laimės srityje. Šiemet JT sudarytoje ataskaitoje Lietuva užėmė rekordiškai aukštą 19-ąją vietą tarp 140 šalių.
Vertinant JT sudarytą pasaulinį laimės indeksą ir Lietuvos progresą, pastebimos džiuginančios tendencijos: prieš dešimtmetį šalis indekse užėmė 71-ąją vietą. Šiemet Lietuva aplenkė ne tik Baltijos kaimynes, bet ir tokias šalis kaip Prancūzija, Vokietija, Japonija ir JAV. Ekonominis progresas neabejotinai prisidėjo prie Lietuvos pasiekimų laimės indekse. Negana to, ryšys yra abipusis – būdami laimingi, esame produktyvesni, dažniau renkamės džiaugsmą teikiantį darbą, savo ateities planus siejame su gimtąja šalimi, rečiau pasirenkame emigruoti.
Tačiau kaip rodo JT indeksas, finansinė gerovė nėra vienintelis dalykas mūsų laimei paaiškinti. Vienodai svarbiu veiksniu išlieka gyventojų socialinė parama bei sanglauda, kuri, pasak JT, padeda žmonėms išlikti atsparesniems stichinių nelaimių, ekonominių ar geopolitinių krizių akivaizdoje. Tai apima ne finansines išmokas, o gyventojų pasitikėjimą artimaisiais ir institucijomis – kad ištikus sunkiai situacijai, visada šalia bus tie, kurie ištiesia pagalbos ranką.
Pinigais nepamatuojami dalykai
Klasikinė ekonomikos teorija teigia, kad pajamoms pakilus iki tam tikro lygio, laimė nebedidėja, o kartais gali net ir imti mažėti. Nauji daiktai gali džiuginti vis mažiau, atsiranda emocinių, psichologinių iššūkių. Šią tendenciją pastebi ir psichologai – didesnės sumos banko sąskaitoje kai kuriems kelia stresą, verčia labiau konkuruoti dėl statuso, dažniau lygintis su kitais.
Panašu, kad laimės suvokimo transformacija vyksta ir Lietuvoje, kur augant ekonomikos išsivystymui vis daugiau „svorio“ įgauna pinigais nepamatuojami dalykai.
Tad kartu su augančiomis pajamomis itin svarbu dėmesio skirti ir kitoms sritims – kurti teisingumo jausmą šalyje mažinant korupciją, užtikrinti vienodas sąlygas gyventojams. Pavyzdžiui, moksleiviams suteikti galimybę įgyti vienodos kokybės išsilavinimą. Apmaudu, kad Lietuvoje vis dar egzistuoja jungtinės klasės, kuomet skirtingo amžiaus moksleiviai tuo pačiu metu mokosi vienoje patalpoje.
Lygybė prieš įstatymą, asmens teisių apsauga, socialinės ir sveikatos apsaugos sistemos efektyvumas – tai tik keli iš daugelio veiksnių, kuriuos tobulinant laimės lygis Lietuvoje ir toliau turės erdvės augti. Akivaizdu, kad vien didesnių atlyginimų ir socialinių išmokų ateityje siekiant naujų laimės aukštumų ir visuomenės gerovės jau nepakaks.
Greta Ilekytė yra „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė
