Asmeninis archyvasValstybinės duomenų agentūros skelbiami mažmeninės prekybos apyvartų rodikliai padeda operatyviai stebėti šalies gyventojų vartojimo apetitą, elgseną ir vartojimo preferencijų pasikeitimus. Naujausi duomenys rodo, kad šalies vartotojai apetitu nesiskundžia. Dviženkliais tempais kyla prekybos ne maisto prekėmis apyvarta. Vasarą stabilizavosi nuo pernai metų pabaigos prastėję vartotojų lūkesčiai. Bet prastesnius rezultatus nei pernai demonstruoja mažmeninės prekybos degalais ir maitinimo bei gėrimų teikimo veiklos.
Liepą mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (palyginamosiomis kainomis) per metus išaugo 5,1 proc., o atmetus prekybos degalais įtaką – net 7,9 proc. Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvartos apimtys smuktelėjo 0,4 proc., o ne maisto prekėmis prekiaujančių išaugo net 14,8 proc. Dviženkliais tempais kilo prekybos nespecializuotose parduotuvėse apyvartos bei prekybos apyvartos informacijos ir ryšių technologijų įrangos, kultūros ir poilsio prekėmis, laikrodžiais, juvelyriniais dirbiniais bei farmacijos, medicinos ir kosmetikos prekėmis.
Klestėjo užsakomasis pardavimas paštu arba internetu – šio tipo mažmeninės prekybos apyvartos buvo net 42 proc. didesnės nei pernai metų liepos mėnesį.
Prekybai degalais – akcizų apynasris. Tuo tarpu automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta liepą buvo 4,1 proc. mažesnė, nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Sausio-liepos mėnesiais fiksuotas dar gilesnis – 9,4 proc. metinis nuosmukis. Tokiems prastiems rezultatams kertinę įtaką turėjo nuo sausio įsigalioję didesni akcizai degalams. Dėl didesnių akcizų komercinio transporto priemonės stengiasi optimizuoti išlaidas degalams ir pilasi kurą kaimyninėse šalyse, kuriose degalai pigesni.
Neatsigauna maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių prekybos apyvartų dinamika. Šios veiklos rezultatai šiemet kuklūs, ji patiria stagnaciją, jau ilgą laiką nefiksavo reikšmingesnio augimo. Tai darbui imli veikla, plėtros galimybes riboja sparčiai keliamos mėnesinės minimalios algos plečiamos darbo sąnaudų eilutės. Šalta ir lietinga vasara neleido pasinaudoti net sezoniškumo privalumais. Liepos mėnesį maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos apyvartos buvo 1,5 proc. mažesnės nei pernai, o skaičiuojant bendrą rezultatą nuo sausio, jis išlieka toks pat, kaip prieš metus.
Lietuvos ekonomikos plėtra drąsiai remiasi į namų ūkių vartojimo koloną. Sparčiau už infliaciją kylantys atlyginimai, apkarpytos palūkanų normos, rekordus mušančios gyventojų indėlių bankuose sumos rodo sveiką finansinį pagrindą ir stiprėjančią gyventojų perkamąją galią. Keleto metų rekordus mušantis nekilnojamojo turto sandorių skaičius rodo, kad įsibėgėja ir nekilnojamojo turto bumas. Jis padidins su statybomis, įranga, remontu ir apstatymu susijusių prekių mažmeninės prekybos apyvartas ir susijusių darbų paklausą.
Ateities perspektyvas temdo ekonomikos perkaitimo grėsmės. Atlikta pensijų sistemos reforma žada reikšmingus disbalansus, o mažmeninės prekybos sektoriaus dalyviams – itin darbingus 2026 metus. Analogiška Estijos pensijų reformos patirtis leidžia prognozuoti, kad reikšminga II pakopos pensijų fondų lėšų dalis bus įlieta į ekonomiką ir sukels vienkartinį vartojimo šuolį. Namų ūkių vartojimas ir taip yra dinamiškas, būsto rinka itin aktyvi, tad papildomos pensijų lėšos suveiks lyg žibalas į ir taip įsidegusį laužą.
Lietuvos banko atlikta analizė rodo, kad Estijoje 20 proc. dalyvių nusprendė palikti sistemą, o grynoji suma, atskaičius mokesčius, įnešta į pasitraukusiųjų banko sąskaitas, sudarė apie 70 proc. vidutinių mėnesinių disponuojamų pajamų ir 87 proc. vidutinio mėnesinio Estijos namų ūkių sektoriaus vartojimo iki šios reformos. Šis augimas „ant steroidų“ gresia ekonomikos perkaitimu ir pertekline infliacija. Jam pasibaigus, sektoriaus lauks sudėtingas pagirių laikotarpis, kuriam taipogi būtina nusiteikti ir ruoštis iš anksto.
Indrė Genytė-Pikčienė yra banko „Artea“ vyriausioji ekonomistė.
