Asmeninis archyvasNepaisant priešpriešinių vėjų kertinėse eksporto rinkose, antrąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika tęsė subalansuotą atsigavimą. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 1,9 proc., o palyginti su pirmuoju (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) jis padidėjo 0,9 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo statybos ir pramonės veiklos rezultatai.
Po 3 proc. šuolio pirmąjį ketvirtį, skaitinę metinio BVP augimo išraišką slopino itin aukšta pernykštė palyginamoji bazė, nes pernai metų antrasis ketvirtis buvo pats stipriausias.
Priešingai nei pernai, prie ekonomikos plėtros šiemet prisideda ir kertinis Lietuvos eksportuotojas – apdirbamosios gamybos sektorius. Pagamintos produkcijos realios apimtys per metus auga jau antrą ketvirtį iš eilės, energingą atšokimą demonstruoja energetikai imlios gamybos šakos – chemijos pramonė, plastikų ir guminių gaminių gamyba; į teigiamą teritoriją iškopė medienos ir baldų gamybos apimčių pokyčių kreivės. Tiesa, ateities perspektyvas niaukia vis dar trapi kertinių eksporto rinkų Vakarų Europoje padėtis.
Lietuvos pramonei iki šiol sėkmingai pavyko išnaudoti konkurencinius pranašumus ir nišas Vakarų pridėtinės vertės grandinėse net ir pačioms rinkoms neaugant. Vis dėlto Vakaruose, ypač Vokietijoje jaučiamas eksporto užsakymų atoslūgis, vartojimo apetitas išlieka vangus ir kitose kertinėse eksporto rinkose, o tam atsispirti darosi vis sunkiau.
Cikliniams svyravimams jautraus statybų sektoriaus rezultatus taiso tinkamu metu išaugusios viešosios investicijos. Investicijų augimą iš esmės lemia ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas inžinerinių statinių vystymas – viešosios investicijos į kelius, viadukus ir kitus inžinerinius statinius bei energetikos infrastruktūrą. Dėl šių priežasčių inžinerinių statinių statybos darbų apimtys ir toliau auga dviženkliais tempais ir kompensuoja privačių investicijų į statybas bei nekilnojamąjį turtą slogutį.
Antrąjį ketvirtį Lietuvos ūkis dar tvirčiau rėmėsi į namų ūkių vartojimo koloną. Išsikvėpusi infliacija ir toliau sparčiai augantys atlyginimai jau šių metų pradžioje leido perkamajai galiai atsitiesti iki lygio, stebėto prieš 2022 m. infliacijos šoką. Tai skatino ir toliau stiebtis vartotojų lūkesčius, kurie ir taip jau kurį laiką laikosi ES šalių rikiuotės viršuje, gerino Lietuvos namų ūkių vartojimo apetitą ir įliejo energijos vidaus paklausa mintančioms veikloms. Vidaus paklausos dalyvių optimizmą kurstė ir prasidėjęs pinigų politikos švelninimo ciklas.
Prie ekonominės raidos, tikėtina, teigiamai prisidėjo ir cikliškumui atsparios aukštesnės pridėtinės vertės paslaugos, o didžiausiu nežinomuoju kol kas išlieka transporto sektoriaus perspektyvos. Geopolitiniai struktūriniai veiksniai, Mobilumo paketo išbandymai ir nauji mokestiniai barjerai Europos senbuvėse bei kylantys darbo kaštai apsunkina transporto sektoriaus dalyviams ir taip komplikuotą vangios paklausos etapą.
Antroje metų pusėje, tikėtina, palankių išorės signalų daugės. Karpomos palūkanų normos, gerėjantys vartotojų ir įmonių lūkesčiai bei palaipsniui atsigaunanti eksporto rinkų paklausa įlies energijos spartesniam į išorę orientuotų sektorių atsigavimui.
Indrė Genytė-Pikčienė yra Šiaulių banko grupės vyriausioji ekonomistė
