Asmeninis archyvasBirželio 23-ąją pasaulyje bus minima Tarptautinė moterų inžinerijoje diena, tačiau Lietuvoje šią dieną kaip savo profesinę šventę minės tik nedidelė dalis darbuotojų. Ne dėl to, kad šalyje trūktų moterų, o todėl, kad istoriškai ir taip nepakankamas jų skaičius technologijų sektoriuje, pastaraisiais metais dar labiau sumenko.
Šių metų pirmojo ketvirčio duomenimis, moterys Lietuvoje sudarė 52,5 proc. gyventojų, o informacinių ryšių technologijų (IRT) specialisčių dalis šalyje pastarąjį dešimtmetį siekdavo apie 23–26 proc. Tačiau šis ir taip idealaus lyčių lygybės standarto nesiekiantis skaičius pernai nukrito iki 18,2 proc.
Būtų galima guostis, kad mažesnė moterų nei vyrų dalis, dirbančių technologijų sektoriuje ar besirenkančių šios krypties studijas, yra globali tendencija. Taip pat, kad net ir pagal suprastėjusius rodiklius Lietuva vis dar lenktų ne vieną valstybę.
Vis tik vertinti reikėtų ne tik procentinę išraišką, bet pačią kryptį, rodančią regresą. Juk tarp Europos Sąjungos (ES) šalių pastebima atvirkštinė tendencija – moterų dalis IRT darbuotojų grupėje nuosekliai auga – pernai ji buvo beveik penktadaliu didesnė nei prieš dešimtmetį ir siekė 19,5 proc.
Prarandame milijardus eurų
Gerėjanti situacija regione yra susijusi su ES nuosekliai vykdoma politika, finansuojamais mokymais ir švietimo iniciatyvomis. ES programos, tokios kaip „Skaitmeninis dešimtmetis 2030“, „Digital Europe“ ar „Women TechEU“, skatina lyčių lygybę skaitmeninės transformacijos amžiuje, moterų skaitmeninių įgūdžių ugdymą ir įtraukimą IRT darbo rinkoje.
Mažinti atotrūkį būtent technologijų sektoriuje yra svarbu ne tik siekiant lyčių lygybės, bet ir dėl labai aiškios ekonominės naudos. Europos Komisijos vertinimu, jei iki 2027 m. moterų dalis IRT sektoriuje pakiltų bent iki 45 proc., bendras šalių narių BVP galėtų būti 260–600 mlrd. eurų didesnis. Taigi, Lietuvai ne tik neauganti, bet ir mažėjanti moterų dalis šiame sektoriuje reiškia milijardų vertės praradimus ekonomikai.
Trūksta ne talentų, o galimybių
Kur būtų galima ieškoti prastėjančios situacijos Lietuvoje priežasčių, atskleidžia ES parengtas reitingas „Women in Digital Scoreboard 2024“ (liet. Moterys skaitmeninėje ekonomikoje), kuriame tarp 27 valstybių Lietuva rikiuojasi 16-oje vietoje.
Tik svarbiausia čia yra ne pozicija sąraše. Reitingą sudaro trys vertinamos dalys, kurioms skiriami balai skalėje nuo 0 iki 100: interneto naudojimas, (Lietuvos balas yra 71, o ES vidurkis – 65), interneto naudojimo įgūdžiai (Lietuvos ir ES balas vienodas ir siekia 55) bei specialistų įgūdžiai ir darbo rinka – (Lietuvos balas yra tik 34, o ES vidurkis – 45).
Akivaizdu, kad silpniausiai atrodome ne moterų domėjimosi technologijomis ar naudojimosi jomis srityse – netgi atvirkščiai – bet būtent darbo rinkos lauke. Tikėtina, kad čia slypi ir reikšmingiausios sisteminės kliūtys.
Potencialas – didelis, bet iššūkiai išlieka
Norint geriau suprasti barjerus, su kuriais susiduria moterys technologijų sektoriuje, organizacija „Women Go Tech“ pernai atliko tyrimą 13-oje Vidurio ir Rytų Europos šalių, kurio metu buvo apklausta daugiau nei 5,4 tūkst. moterų ir 40 ekspertų iš verslo, politikos formavimo ir švietimo sričių.
Apklausose dalyvavusios moterys pabrėžė, kad pagrindiniai motyvai rinktis technologijų sektorių yra didesni atlyginimai, karjeros galimybės ir lanksčios darbo sąlygos. Tačiau jos taip pat pažymėjo, kad visuomenėje vis dar gajūs stereotipai, jog ši sritis yra vyriška, netinkama vyresnio amžiaus moterims, o taip pat egzistuoja atlygio skirtumų problema.
Nors darbo užmokesčio atotrūkis egzistuoja bendrai visoje rinkoje ir siekia 13,2 proc., tačiau IRT sektoriuje vyrams yra mokamas net 25,8 proc. didesnis nei moterims vidutinis atlyginimas, o dirbantiems mokslinėje
ir technologinėje veikloje – 14,1 proc. Palyginimui, aptarnavimo ir maitinimo sektoriuje moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkis siekia 12,8 proc., o administracijos – vos 7,4 proc.
Tikėtina, kad viena iš netiesioginių atlygio skirtumų priežasčių – nevienodas namų ūkio darbų pasidalijimas ir įsitraukimas į vaikų priežiūrą. Beje, 2024 m. žmogaus teisių padėties Lietuvoje stebėsenos duomenys taip pat rodo, kad lyčių nelygybė Lietuvoje labiausiai pasireiškia ne tik atotrūkiu tarp vyrų ir moterų atlyginimų, bet ir nevienodu neapmokamo darbo pasiskirstymu bei nepakankamu vyrų įsitraukimu į tėvystės atostogas.
Tyrimai rodo, kad moterys dažniau nei vyrai prisiima pagrindinę atsakomybę už vaikų auginimą ir buitinius darbus, o tai riboja jų galimybes dirbti visą darbo dieną, siekti karjeros ar užimti aukštesnes pareigas. Norint spręsti šią problemą, vyrų įsitraukimą į tėvystės atostogas būtų galima skatinti įvedant neprarandamą atostogų laikotarpį ir teikiant finansines paskatas. Taip pat svarbu skatinti lankstesnes darbo sąlygas abiem tėvams.
Panašu, kad spręsti tokias kompleksines problemas bando ir pats technologijų sektorius. Pavyzdžiui, kol tėvai susiduria su iššūkiais dėl vaikų užimtumo atostogų metu, startuolis „Omnisend“ savo darbuotojų vaikams rudenį ir pavasarį organizuoja dienos stovyklas. Tai tėvams padeda subalansuoti darbą ir vaikų priežiūrą.
Įvertinę tendenciją, kad daug moterų po motinystės atostogų negrįžta į buvusią darbovietę, 4-asis su Lietuva siejamas vienaragis „Flo Health“ darbuotojoms pradėjo siūlyti sugrįžimo premijas. Jos taikomas ne tik kaip finansinis paskatinimas, bet ir kaip aiškus signalas, kad darbdavys specialistes vertina ir jų laukia. Įmonė taip pat yra sukūrusi sistemą, kuri padeda moterims sėkmingai reintegruotis į darbo aplinką ir derinti karjerą su pasikeitusiu asmeniniu gyvenimu.
Taip pat daugelis technologijų įmonių taiko skaidrią įdarbinimo sistemą, skelbia lyties atžvilgiu neutralias laisvų darbo vietų reklamas, atrankose pasitelkia objektyvius vertinimo kriterijus, o HR komandoms rengia mokymus apie nesąmoningą išankstinį nusistatymą jų metu. Skaidrūs atlygio rėžiai taip pat padeda išvengti nelygybės.
Norint spartesnių permainų, pokyčiai turėtų vykti ir sisteminiu lygmeniu. Pavyzdžiui, švietimo srityje būtų galima daugiau dėmesio skirti lyčių lygybės temoms: tiek mokyklose, tiek seminaruose tėvams. Naudinga būtų ir tikslesnė duomenų apie neapmokamą darbą analizė, siekiant juos integruoti į politikos planavimą. Vaikų priežiūros ir buities paslaugų plėtra taip pat galėtų padėti tolygiau paskirstyti atsakomybę šeimose.
Tegu ši diena būna kvietimas veikti – ne tik pačiam sektoriui, bet ir šeimos, darbo aplinkos politikos gaires formuojantiems sprendimų priėmėjams. Metas visiems kartu kurti aplinką, kurioje moterys galėtų realizuoti savo potencialą – nuo to visomis prasmėmis praturtėsime kiekvienas.
Gintarė Verbickaitė yra „Unicorns Lithuania“ vadovė
