Antrą šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika viršijo visus lūkesčius. Daugelis tikėjosi kone dviženklio ekonomikos susitraukimo, tačiau realus BVP per metus traukėsi vos 3,8 proc. Bent jau kol kas ši krizė visai nepanaši į buvusią prieš dešimtmetį.
Grandininė nemokumo reakcija neprasidėjo, didžiulių problemų darbo rinkoje išvengta, o gyventojų ir verslo lūkesčiai dėl ateities kyla. Be abejo, antras šių metų ketvirtis paliko didžiulę skylę daugelio gyventojų, verslų ir valstybės finansuose, bet atrodo, kad duobė ne tokia gili, kaip iš pradžių atrodė, o kelias aukštyn ne toks sudėtingas.
Mažmeninės prekybos duomenys rodo, kad pirmoje metų pusėje gyventojai pirko vos vienu procentu mažiau prekių nei prieš metus. Nors balandį – per patį karantino įkarštį – prekyba buvo smukusi beveik penktadaliu, laisvėjant suvaržymams ir gerėjant epidemiologinei situacijai iki metu vidurio vartojimas grįžo į normalias vėžes.
Žinoma, mažmeninė prekyba yra tik dalis gyventojų vartojimo. Likusio paslaugų sektoriaus situacija, tikėtina, buvo gerokai prastesnė. Vien restoranų ir viešbučių apyvarta šiemet yra trečdaliu mažesnė nei pernai, ir net vidaus turizmo bumas vargu ar padės atpirkti per karantiną prarastas pajamas. Tačiau banko atsikaitymo kortelių ir „Google“ gyventojų mobilumo duomenys rodo gana plataus spektro vartojimo atsigavimą vasaros mėnesiais. Gegužę „Swedbank“ ekonomistai prognozavo, kad vartojimas šiemet kris 6 proc., bet naujausi duomenis leidžia tikėtis ir optimistiškesnio rezultato.
Mūsų pagrindiniai eksporto partneriai nukentėjo labiau nei Lietuva, ir tai slopins ekonominį atsigavimą. Lietuvos eksportas gana gerai diversifikuotas tiek pagal geografiją, tiek pagal produktų kategorijas, nemažą eksporto dalį sudaro prekės, mažiau jautrios ekonominio ciklo svyravimams. Dėl šių veiksnių bent kol kas Lietuvos eksportas atsilaiko geriau nei ES vidurkis.
Nepaisant kone dviženklio eksporto susitraukimo per pirmus penkis šių metų mėnesius, atrodo, kad tarptautinė prekyba teigiamai prisidėjo prie antro ketvirčio rezultato, nes importas krito daug smarkiau. Spartesnį importo traukimąsi galėjo nulemti tiek sutrikdytos tiekimo grandinės, tiek importuotojų atsargumas karantino metu – užsakymai galėjo būti atidedami siekiant neprisiimti papildomų įsipareigojimų. Tačiau, išliekant stipriam vidaus vartojimui, importas turėtų atsigauti gana sparčiai.
Eksporto perspektyva antroje metų pusėje išlieka labai miglota. Viena vertus, masyvūs ekonominio skatinimo paketai Vokietijoje ir kitose eksporto partnerėse nuteikia optimistiškai. Trumpuoju laikotarpiu teigiamai nuteikia ir stebėtinai geri pramonės rezultatai – jie rodo, kad užsakymų bent kol kas netrūksta. Tačiau bendra pasaulinės prekybos situacija yra prasta, nesibaigia prekybos įtampos tarp trijų didžiųjų pasaulio prekybos blokų: ES, JAV ir Kinijos. Mažai tikėtina, kad eksportas bus pagrindinis atsigavimo variklis.
Pandemija, be abejo, palietė ir investicijas. Dalies jų dėl taikytų suvaržymų tiesiog nebuvo įmanoma tęsti, kitos dalies atsisakyta dėl tvyrančios baimės. Skirtingai nei su vartojimu, kuriam ekonominė žala buvo koncentruota viename metų ketvirtyje, poveikis investicijoms jausis ilgiau. Verslai, tikėtina, bus gana atsargūs ir labai neskubės tęsti didelių investicinių projektų esant neapibrėžtumui. Gera žinia ta, kad šįkart valstybė turi finansinių pajėgumų nestabdyti investicijų ir net reikšmingai didinti jų apimtį. Viešosios investicijos artimiausius dvejus metus turėtų amortizuoti privačių investicijų kritimą.
Praėjęs ketvirtis neabejotinai buvo vienas sunkesnių Lietuvos ekonomikai per pastaruosius porą dešimtmečių. Tačiau sėkmingas sveikatos krizės suvaldymas, ekonomikos skatinimo priemonės ir subalansuotas pastarojo dešimtmečio ekonomikos augimas sukuria sąlygas sparčiai atsigauti, ir tikėtina, kad Lietuvos ekonomikos pasirodymas šiemet bus vienas geriausių Europos Sąjungoje.
Vytenis Šimkus yra „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas
