Asmeninis archyvasNepaisant netipinių pastarųjų penkerių metų iššūkių – pandemijos, sutrūkinėjusių tiekimo grandinių, alinančio karo kaimynystėje, infliacijos šoko ir energetikos krizės, Lietuva net ir išbandymų akivaizdoje nenusižengė fiskalinės drausmės taisyklėms ir fiksuoja kone rekordinį viešųjų pajamų perskirstymo lygį.
Valdžios skolos lygis stabilizavosi ir išlieka vienas žemiausių ES. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvos valdžios sektoriaus skola sudarė 29,97 mlrd. eurų arba 38,2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak statistikų, Lietuvos viešosios skolos lygis išliko daugmaž stabilus pastaruosius trejetą metų ir pernai buvo tik 2,6 procentiniais punktais didesnis nei fiksuota 2019 m., prieš sudėtingą pandemijos ir kitų negandų atkarpą, kurią turėjo įveikti Lietuvos ekonomika.
Palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvos viešosios skolos lygis yra vienas žemiausių ir perpus mažesnis nei ES vidurkis. Už Lietuvos žemesnį valdžios sektoriaus skolos santykio su BVP rodiklį demonstruoja tik Estija, Bulgarija, Liuksemburgas, Švedija ir Danija.
Rekordinis pajamų, perskirstomų per valdžios sektoriaus biudžetą, lygis. Lietuvos valdžios sektoriaus pajamos pernai išaugo 11 proc. ir siekė 29,98 mlrd. eurų, o vadinamasis perskirstymo per biudžetą lygis, t.y. jų santykis su BVP siekė net 38,2 proc. Tokį aukštą rodiklį Lietuva per pastaruosius trisdešimt metų buvo fiksavusi tik 1997 m.
Lietuvą mėgstama kritikuoti dėl per menko perskirstymo per biudžetą. Vis dėlto, augant ekonomikai, gerėjant mokesčių surinkimui ir traukiantis ekonominiam šešėliui, situacija taisosi.
Ką tai reiškia geopolitinių grėsmių ir ekonominių karų akivaizdoje? Lietuva pavyzdingai laikosi ES fiskalinės drausmės taisyklių ir turi daug manevro laisvės šiuo metu būtiniems sprendimams priimti.
Valdžios sektoriaus skolos lygis nėra problema dar ir dėl to, kad ketveriems metams Europos Komisija sušvelnino fiskalinės drausmės taisykles (jos dabar leidžia gynybos reikmėms kasmet papildomai skolintis 1,5 proc. nuo BVP).
Be to, Europos Komisija sukūrė itin palankaus ilgalaikio skolinimosi instrumentus. Šių paskolų grąžinimą galima išdėstyti beveik pusės amžiaus bėgyje.
Lietuvai iki šiol sėkmingai sekėsi suvaldyti savo viešuosius finansinius srautus, neįklimpti į gilių biudžeto deficitų liūną, stabilizuoti valdžios sektoriaus skolos lygį ir nuosekliai didinti viešųjų paslaugų finansavimą. Kertinės to priežastys – Lietuvos ekonomikos ir darbo rinkos atsparumas ir palanki plėtros inercija.
Vis dėlto, kaimyninių šalių patirtis rodo, kad tai nėra duotybė. Ekonomikos plėtrai būtinas stabilumas ir palanki aplinka. Kuomet sulaukiame tiek geopolitinio ir ekonominio neapibrėžtumo iš išorės, bent jau šalies viduje galiojančias taisykles būtina palaikyti kuo stabilesnes, tad metas radikalesnei mokesčių pertvarkai nėra tinkamas. Svarbiausia, kad jau surenkamos pajamos į biudžetą būtų panaudotos taupiai ir taikliai, atliepiant svarbiausius prioritetus.
Indrė Genytė-Pikčienė yra Šiaulių banko grupės vyriausioji ekonomistė
