SEBGyventojų, galvojančių, kad būsto kaina Lietuvoje per artimiausius dvylika mėnesių didės, antrą ketvirtį padaugėjo nuo 38 proc. iki 43 procentų. Tai pirmas toks teigiamas lūkesčių pokytis po trijų iš eilės nuosmukio ketvirčių, rodantis, kad bent trumpam gyventojų lūkesčiai stabilizavosi. Tai turbūt susiję su tuo, kad būsto kainos daugiau negu pusmetį mažai kinta, o lauktos būsto kainų korekcijos vis dar nėra.
Vilniuje ir toliau mažiausiai galvojančių, kad būstas pigs
Birželį atlikta gyventojų apklausa rodo, kad 43 proc. apklaustų gyventojų Lietuvoje prognozavo, jog būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių didės, 17 proc. teigė, kad būstas pigs, 33 proc. nesitikėjo didesnių pokyčių, o likę 7 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
SEB banko būsto kainų lūkesčių indekso reikšmė, apskaičiuojama kaip prognozuojančių, kad būstas brangs ir pigs, procentinių dalių skirtumas, buvo 26 punktai. Prieš ketvirtį indekso reikšmė buvo 17, o birželį prieš metus – net 77 punktai. Reikėtų priminti, kad būtent prieš metus buvo tas laikotarpis, kai beveik nebuvo likę gyventojų, teigusių, kad būsto kainos per metus mažės. Indekso reikšmė šį birželį liko mažesnė negu visų stebėjimų vidurkis per pastaruosius vienuolika metų.
Antrą ketvirtį didžiausi gyventojų būsto kainų lūkesčių pokyčiai buvo Kauno ir Klaipėdos regionuose. Kauno regione manančių, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs, padidėjo nuo 28 iki 43 procentų. Tačiau Klaipėdoje galvojančių, kad būsto kaina padidės, sumažėjo nuo 34 iki 21 procento. Vilniaus regione žmonės išliko didžiausi optimistai dėl būsto kainų ateities – čia 49 proc. apklaustųjų teigė, kad būstas per artimiausius vienus metus brangs.
Manančių, kad būsto kaina mažės, buvo 13 proc., kad nesikeis – 32 procentai.
Dėl augusių palūkanų normų galimybės įpirkti būstą skolinantis dar sumažėjo
Būsto rinkoje antras ketvirtis buvo vangus. Registrų centro duomenimis, antrą ketvirtį būsto sandorių skaičius buvo 11 proc. mažesnis negu prieš metus, arba mažiausias nuo 2015 metų. Per metus labiau krito senos statybos būsto sandorių skaičius. Naujos statybos būsto sandorių skaičiui teigiamą įtaką turėjo ankstesniais metais pagal preliminarias sutartis rezervuoto būsto pirkimo sutarčių registravimas. Priešingai negu pirmą ketvirtį, šįkart labiausiai mažėjo sandorių skaičius mažesniuose didmiesčiuose: Šiauliuose ir Panevėžyje, kur yra didžiausia senos statybos būsto sandorių dalis. Vilniuje per metus butų sandorių skaičius krito 5 proc., o Kaune padidėjo 4 procentais.
Augusios palūkanų normos buvo viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl gyventojų finansinės galimybės įpirkti būstą sumažėjo. Paskutinę 2023 metų antro ketvirčio dieną 6 mėnesių tarpbankinė EURIBOR palūkanų norma buvo 3,9 proc., kai dar metų pradžioje ji siekė 2,7 proc., o prieš metus – 0,3 procento. Dėl to naujų būsto paskolų kintamųjų palūkanų norma jau priartėjo prie 5,5 procento.
Nėra abejonių, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) liepos 27 dieną bazinę palūkanų normą padidins nuo 3,5 proc. iki 3,75 procento. To susitikimo metu ECB vadovai turėtų duoti aiškesnių ženklų, ar rudenį sulauksime dar vieno sprendimo didinti palūkanų normas. Finansų rinkose kol kas daugiau manančių, kad palūkanos rudenį bus dar kartą padidintos. Tačiau vis drąsiau galima teigti, kad esame labai netoli palūkanų normų piko.
Būsto kainos antrą ketvirtį kito mažai
Būsto kainos antrą ketvirtį mažai pakito. Lietuvos banko pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksas per ketvirtį minimaliai padidėjo, o metinis pokytis birželį buvo 9 procentai. Skelbimų portale „Aruodas.lt“ vidutinė skelbimuose nurodoma butų Vilniuje kaina antrą ketvirtį truputį mažėjo ir buvo maždaug 3 proc. kuklesnė negu prieš metus. Taip pat ir nekilnojamojo turto vystymo bendrovės dažniau teikia nuolaidas pirkėjams, nors jos yra labiau simbolinės. Tačiau tai, kad sandorių ir pirminėje, ir antrinėje rinkoje tebemažėja, vers pardavėjus susilaikyti nuo kainų didinimo.
Oficialūs pirmo 2023 metų ketvirčio duomenys rodo, kad būsto kainos Europos Sąjungoje krito antrą ketvirtį iš eilės, o Lietuva išliko viena iš lyderių pagal ketvirtinį (1,8 proc.) ir metinį (13,1 proc.) kainų pokytį. Antra ketvirtį metinis būsto kainų indeksas veikiausiai buvo apie 8 proc. didesnis negu prieš metus, ir Lietuva neturėjo pasitraukti iš lyderių penketuko. Panašu, kad palyginti mažesni negu kitose šalyse gyventojų finansiniai įsipareigojimai ir vis dar sparčiai augusios pajamos lėmė, kad didesnių neigiamų kainų pokyčių pavyko išvengti.
Beje, būsto kainos antrą ketvirtį jau augo lėčiau negu vidutinis darbo užmokestis, o metinė infliacija tapo vienaženklė, todėl būsto įperkamumo rodikliai, jeigu būstas perkamas be būsto paskolos, pradėjo gerėti. Tokia tendencija antrą pusmetį tik stiprės.
Įdomu ir tai, kad Švedijoje, kur SEB atlieka tokią patį apklausą, pastaraisiais mėnesiais gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų po praėjusių metų stipraus nuosmukio taip pat gerėja. Nors palūkanų normos Švedijoje auga, būsto kainos po didesnio negu 10 proc. nuosmukio stabilizavosi, ir tokia kelių mėnesių padėtis dėl kainų pokyčių matyt ima raminti ir gyventojus.
Gyventojų būsto kainų lūkesčiai trečią ketvirtį neturėtų labiau pagerėti. Būsto rinkoje sandorių skaičius nebus didesnis negu prieš metus. Kainos trečią ketvirtį veikiausiai truputį susitrauks. Palūkanų normos taip pat nesumažės. Kita vertus, infliacija smunka, ir potencialiems būsto pirkėjams sutaupyti bus lengviau. Be to, trečią ketvirtį darbo rinkoje irgi dar didesnių neigiamų pokyčių neturėtų būti.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą birželį SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso buvo apklausta 1 020 15–74 metų gyventojų 111-oje šalies vietovių.
Tadas Povilauskas yra SEB banko ekonomistas.
