Kaip pasakytų klasikas – „Vargas dėl proto“. Lietuvoje – dėl siekio pergudrauti kitus. Kurį laiką sekasi, bet viskam ateina galas.

Gudravimas ir arogancija pakišo koją ir LRT Tarybai, vadovybei kai Seimas uždavė keletą klausimų, susijusiu su finansais. Paklausėjams buvo atsakyta maždaug taip: „Ponai, neužsimirškite, klausimus užduodame mes“. LRT taryba (nors joje yra nemažai teisininkų) nepagalvojo apie atsakomybę, teisę ir atskaitomybę prieš mokesčių mokėtojus, kurių lėšomis yra išlaikoma LRT. Pritrūko diplomatijos, padoresnio elgesio ir tiesiog sveiko proto. Sukeltas skandalas, turėsiantis pasekmių žiniasklaidos sistemai, Lietuvos žmonių pasitikėjimu LRT apskritai. Nesunku spėti kodėl taip nervingai sureaguota. Mat vieni laidų kūrėjai turi po laidą ir uždirba ne kažin ką (kaip Andrius Tapinas). Kiti gi – laidų daug, sumos didelės (gera televizijos produkcija pigiai nekainuoja). Tačiau efektyvumas, auditorijos dydis neretai menkesnis nei pigios produkcijos. Kaip Taryba, generalinis direktorius paaiškins visuomenei, ar tikslingai leidžiami pinigai? Ypač, jei tas laidas kuria bičiuliai, šeimos draugai (Lietuva gi mažas kraštas, visi visus pažįsta). Parlamentarams gal ir nebūtų reikėję reikalauti papildomų duomenų iš LRT jei jos valdymas veiktų taip kaip numatyta įstatyme. Jame sakoma, kad aukščiausias LRT valdymo organas yra LRT Taryba. Kadangi LRT yra įsteigta Seimo ir jam atskaitinga, Taryba, kilus dvejonėms ar klausimams, privalėjo, kaip to reikalauja įstatymas, aiškiai pateikti atsakymus. Žinia, to Taryba nepadarė. Net pasišaipyta iš Seimo – persiųsta šimtai puslapių sutarčių šablonų. Negana to, Tarybos pirmininkas kartojo tai, ką kalbėjo ir generalinis direktorius: tai esąs spaudimas už kritiką. Situacija su kai kuriomis įmonėmis, institucijomis Lietuvoje jau ne kartą buvo pavadinta „gyvulių ūkiu“, „valstybe valstybėje“. Gyvulių ūkis miškų urėdijose klestėjo, nes politikai, įtakingi sprendimų priėmėjai buvo pakviečiami medžioklėn, jiems buvo kuriamos darbo vietos, sudaromos sąlygos „prasukti“ savo verslą. Panaši situacija buvo ir „Lietuvos geležinkeliuose“. Ne tik Socialdemokratų partija, bet ir kitos buvo užganėdintos. Partiniai veikėjai ar jų šeimos nariai ten rasdavo darbo vietų, arba su jais susiję verslai gaudavo pelningų užsakymų, o kartais, ne paslaptis, ir finansinės paramos. Neskaidri sistema naudinga buvo valstybinių įmonių bendrovių padaliniams, susijusioms įmonėms, jų vadovams ir juos skiriantiems. Todėl siekis nieko nekeisti, pasipriešinimas bet kokioms pertvarkoms buvo milžiniškas. Panašu, kad toks „gyvulių ūkis“ sukurtas LRT bei aplink ją. Vadovybė ilgus metus veikė panaudodama principą: „Aš tau – tu man“. Tie Seimo nariai, politikai, įtakingi sprendimų priėmėjai, balsavę „kaip reikia“, gyrę LRT, buvo kviečiami į LRT laidas, pamaloninami.

Vadovybė ilgus metus veikė panaudodama principą: „Aš tau – tu man“. Tie Seimo nariai, politikai, įtakingi sprendimų priėmėjai, balsavę „kaip reikia“, gyrę LRT, buvo kviečiami į LRT laidas, pamaloninami.

Pavyzdžiui, viena buvusi Seimo narė, save vadinusi „tautos vertybe“, nuolat buvo kviečiama į laidas. LRT net surengė jos jubiliejinį koncertą. Politikė buvo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė. Tam komitetui, žinia, daug metų nekilo klausimų apie LRT veiklą. Nes ir kitiems („palankiems“) parlamentarams buvo plačiai atvertos LRT durys. Arba buvęs premjeras. Kai ryte jis „prisišnekėdavo“, vakare visada galėjo pasiteisinti LRT eteryje. Ir pinigų biudžete (nors jų trūko gydytojams, mokytojams, kultūros darbuotojams) visuomeniniam transliuotojui rasdavosi. Ir gana gausiai. Šie pavyzdžiai gali sukelti abejonių: ar tai ne per menka? Ar tokie, iš pirmo žvilgsnio niekai, gali papirkti politikus, sprendimų priėmėjus? Atsakymas trumpas - gali. Nes politikams svarbu būti išrinktiems bei perrinktiems. Todėl kritikos nutylėjimas, arba pagyros politikoje yra aukso vertės. Politinė korupcija nebūtinai reiškia, kad politikai gauna „vokeliuose“. Korumpuotis galima ir kitais, netiesioginiais būdais. Kaip neseniai taikliai pastebėjo ekonomistas Raimondas Kuodis, tik patekę valdžion politikai „pradeda rūpintis reitingais, ateities rinkimais. O šie dalykai ir yra korupcijos forma (...) Mes renkame politikus ne tam, kad jie rūpintųsi savimi, savo reitingais ir ateities postais, o darytų būtinus dalykus, kurių visuomenei reikia verkiant“. Dabartinė LRT vadovybė nuosekliai kūrė tokį įtakos tinklą. Ne tik politikams, bet ir visuomeninių, kultūros organizacijų vadovams. Schema labai paprasta: būsit palankūs mums, parodysim, pakalbėsim, gausit reklamos (socialinė, kultūrinė reklama juk nedraudžiama). LRT Tarybai, ne tik Seimui turėtų rūpėti kaip efektyviai yra išleidžiami mokesčių mokėtojų pinigai. Nes ir vieni ir kiti atskaitingi LRT akcininkams - visiems Lietuvos piliečiams. Pakeitus LRT įstatymą ir finansavimo modelį, visuomeninis transliuotojas yra finansuojamas tik mokesčių mokėtojų pinigais (37 mln. Eurų). Būtina pabrėžti: nei viena kita žiniasklaidos priemonė šiuo metu negali net prilygti savo pajamomis LRT. Pavyzdžiui, didžiausios televizijos TV-3 pajamos per metus yra 26 milijonai eurų (pelnas – per 3 mln. Eurų. Vadinasi veiklos sąnaudos – apie 20 mln. Eurų). Tačiau TV- 3 kanalų auditorija yra dvigubai didesnė nei LRT. LRT Radijo klausytojų auditorija sumažėjo iki 13 procentų. Tuo tarpu didžiausios radijo stočių M-1 grupės auditorija nuolat auga ir perkopė net 40 procentų visų klausytojų. Taigi vien vertinant makroekonominius duomenis akivaizdu, kad finansavimas yra milžiniškas, bet veiklos rezultatas menkas (jau nekalbant apie tai, kad LRT interneto paslaugos apskritai yra nekonkurencingos). Visuomeninis transliuotojas yra reikalingas visuomenei, valstybei. Stiprus visuomeninis transliuotojas gali reikšmingai prisidėti stiprinant demokratiją, viešąjį diskursą. Kaip ir numato įstatymas, LRT turi suteikti nešališką informaciją, atliepti įvairių visuomenės sluoksnių, grupių interesus. Todėl ne tik Seimo nariams, bet ir kiekvienam mokesčių mokėtojui turėtų kilti klausimas: Kam išleidžiami milijonai eurų, jei televizijos, radijo laidos nepritraukia auditorijos? Kam milijonai išleidžiami jei atsvaros komerciniam turiniui nesukuriama, jei vietoj nešališkos informacijos „į klausimus atsakoma klausimais“? Ir pabaigai. Po Seimo klausimų LRT vadovybė pasinaudojo LRT eteriu, pradėjo „kovą“ laidose su neįtikusiais politikais. Kyla esminis klausimas: Ar tam turi būti naudojami mokesčių mokėtojų pinigai? Tikėtina, LRT Taryba šiuos klausimus svarstė, prieš kreipdamasi į Valstybės kontrolę.