Verslas jau suprato būtinybę kalbėti apie lygybę ir įvairovę, nors kartais vis dar gali pasirodyti, kad tai veikiau populiarūs lozungai ir „burtažodžiai“. Kalbėjimas apie lygybę organizacijose svarbu, bet jis turėtų kilti iš konkrečių žingsnių, atskleidžiančių, kaip verslas – o kartu ir visa visuomenė – kratosi stereotipų bei visiems suteikia galimybes pasiekti geriausią savo versiją. Pasaulis yra įvairus, o talentas neturi nei lyties, nei religijos, nei rasės.
Tyrimas Lietuvoje: lygios galimybės kuria konkurencinį pranašumą
Lygios galimybės neatsižvelgiant į lytį, amžių, tautybę, religiją ar seksualinę orientaciją – galingas paties verslo pažangos variklis. Viena vertus, įtrauktis padeda į komandą pritraukti stipriausius talentus ir gerokai padidinti įmonės efektyvumą. Antra vertus, šie įmonės valdysenos ir kultūros aspektai tampa vis svarbesni ir visuomenei – taigi, įmonių klientams ir darbuotojams.
Tai liudija ir naujausio SEB užsakymu atlikto tyrimai duomenys. Lietuvos gyventojų buvo teirautasi, koks jų požiūris į įtrauktį ir lygias galimybes Lietuvos įmonėse bei organizacijose.
Absoliuti dauguma – 87 proc. – respondentų teigia, kad jiems labai svarbu arba svarbu, jog Lietuvos įmonės ir organizacijos užtikrintų lygias galimybes visiems savo darbuotojams.
Pagrindiniais lygių galimybių privalumais Lietuvos gyventojai laiko geresnę darbuotojų savijautą ir atmosferą kolektyve (74 proc.), darbuotojų motyvaciją ir geresnes galimybes pritraukti bei išlaikyti darbuotojus (po 53 proc.). Pusė respondentų mano, kad įtrauktis gerina organizacijos reputaciją.
Svarbu pastebėti, kad beveik du trečdaliai (64 proc.) gyventojų teigia, jog jiems svarbu arba labai svarbu, kad įmonė, kurios prekes ar paslaugas gyventojai perka, užtikrintų lygias galimybes visiems savo darbuotojams.
Nors kol kas tik palyginti nedidelė dalis – šeštadalis (16 proc.) gyventojų – pirkdami prekes ar paslaugas pasidomi, kiek jų pardavėjas užtikrina lygias galimybes darbuotojams, tendencija aiški. Vertinant įmonę ir kaip darbovietę, ir kaip prekės ar paslaugos teikėją, lygios galimybės yra svarbus, konkurencinį pranašumą teikiantis veiksnys. Tai jau tampa nebe tik lūkesčiu, bet ir reikalavimu įmonėms.
Įtrauktis siejama su didesniu pelningumu
Toliau kalbėkime faktais – tyrimai rodo, kad įtrauktis bei lygios galimybės yra susijusios ir su didesniu įmonės pelnu. 2020 m. tarptautinė konsultacijų bendrovė „McKinsey“ paskelbė tyrimą, kuriame įvertino tūkstančio stambių bendrovių iš 15-os pasaulio šalių veiklą ir rezultatus.
Rezultatai parodė, kad didesne tautine įvairove pasižyminčios įmonės daugiau negu trečdaliu – 36-iais proc. – dažniau yra pelningesnės, lyginant su mažesnės tautinės įvairovės įmonėmis.
Įmonės, pasižyminčios didesne lyčių įvairove vadovybėje, turėjo 25 proc. didesnę tikimybę pasiekti didesnį negu vidutinį pelningumą, lyginant su tomis, kurių vadovybėse moterų nėra arba jų labai mažai.
Faktai rodo, kad tirtų įmonių, kurių vadovybėje moterys sudaro daugiau negu 30 proc., rezultatyvumas paprastai pranoksta bendroves, kuriose moterų dalis mažesnė. Lyginant mažiausia ir didžiausia lyčių įvairove pasižyminčias įmones, pastarųjų tikimybė uždirbti didesnį pelną yra kone perpus – 48 proc. – didesnė negu pirmųjų.
Žiūrint dar plačiau, skaičiuojama, kad lygios karjeros galimybės, įskaitant atlyginimų tarp vyrų ir moterų suvienodinimą, globalią ekonomiką iki 2030 metų papildytų apie 13 trilijonų dolerių. Tarptautinės konsultacijų bendrovės „Boston Consulting Group“ (BCG) analizė rodo, kad bendras pasaulio BVP galėtų augti dvigubai sparčiau, jeigu moterys ir vyrai vienodai įsitrauktų į verslą. Tai itin svarbu šiais laikais, kai pasaulis patiria neregėtą įtampą, o globali ekonomika kenčia nuo pandemijos padarinių, infliacijos, Rusijos sukelto karo Ukrainoje.
Kuo galima paaiškinti ryšį tarp lygių galimybių, įtraukties, įvairovės ir verslo rezultatyvumo? Nors jis yra daugialypis, viena akivaizdu – organizacijose, kur susiburia asmenybės su įvairiausiais požiūriais, patirtimi, įsitikinimais, susidaro geresnė terpė inovacijoms. Į jas pritraukiama įvairesnių talentų, žmonių su skirtingais įgūdžiais. Darbuotojai tokiose įmonėse jaučiasi laimingesni, taigi, didėja ir jų motyvacija dirbti, o tai virsta geresniais finansiniais rodikliais.
Pokytis kuriamas pradėjus matuoti
Nepaisant akivaizdžios naudos, įvairovė įmonėse dar nėra toks savaime suprantamas reiškinys. Žvelgiant globaliai, dar prieš porą metų iš visų aukščiausių grandies vadovų moterys sudarė mažiau nei trečdalį – tik 29 proc. Tuo tarpu Lietuvoje moterų vadovių yra 2,5 karto mažiau negu vyrų, o tarp šalies įmonių valdybų narių moterys sudaro tik 36 procentus.
Problema yra įsisenėjusi, tad kartais gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad tokia situacija yra sunkiai pakeičiama. Banke turime posakį – gauni tai, ką matuoji. Tad pirmas ir vienas esminių žingsnių didesnės lygybės, įvairovės ir įtraukties link – išsikelti įmonei aiškius tikslus, kuriuos būtų galima matuoti, sekti progresą ir tobulinti.
Lyčių lygybė, taip pat darbuotojų įvairovė ir integracija yra vienos pamatinių SEB banko vertybių, todėl jau eilę metų reguliariai vykdome nuoseklią analizę, kuri leidžia įvertinti pažangą ir suplanuoti veiksmus, kuriose srityse galime stiprinti savo pastangas. Paradoksas, bet pradėjus matuoti pokytį, jį ir pradedi kurti.
Pavyzdžiui, lyginame vienodą arba panašų darbą dirbančių vyrų ir moterų darbo užmokestį ir jau esame pasiekę gerą pažangą šioje srityje: SEB banke vienodą ar panašų darbą atliekančių vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas siekia tik 2 procentus.
Be to, motinystė tikrai nestabdo nuo karjeros. Banke turime pavyzdžių, kai į vadovaujančias pozicijas paskyrėme vadoves, kurios jau laukiasi. Jų laukiame grįžtant po motinystės atostogų.
Žvelgiant demografiniu požiūriu, SEB banke Lietuvoje moterys sudaro daugiau nei pusę visų darbuotojų Lietuvoje, o lyčių balansas atsispindi ir banko valdyboje: pusė valdybos narių – trys iš šiuo metu esančių penkių – yra moterys.
Lygios galimybės reiškia daugiau perspektyvų įmonei
Kalbant apie lygybę ir įtrauktį dažnai lengviausia atsispirti nuo lyties – tai lengviau išmatuojama, paprasčiau pastebimos tobulintinos sritys, o pastangos duoda greitesnį efektą. Tačiau siekiant tikrosios lygybės, svarbu neapsiriboti tik tuo, o atsižvelgti ir į kitus aspektus, kuriais turtinga mūsų visuomenė.
Sąmoningai siekiant sudaryti lygias galimybes visiems, ateina supratimas ir apie savo paties turimas nepastebėtas ribas. Pavyzdžiui, neseniai turėjome vidinę diskusiją dėl kolektyvinės sutarties, kai SEB darbuotojų profsąjunga pasiūlė prieškalėdiniu laikotarpiu šiek tiek pakeisti darbo laiką. Tik iš diskusijų atėjo ir platesnis suvokimas – juk yra kolegų, kuriems svarbios kitos religinės ar valstybinės šventės.
Buvo priimtas sprendimas sudaryti kitokio grafiko galimybę neprisirišant tik prie dominuojančios religinės ar valstybinės šventės. Tai ypač aktualu tokioje įmonėje kaip mūsų, kur esame išsikėlę tikslą, kad kiekvienoje vietinėje valdyboje būtų bent vienas kitos tautybės kolega.
Įvairovė turi daug skirtingų lygių, ir mūsų, kaip visuomenės, uždaviniu tampa naikinti stereotipus ir atrasti bendrus mus vienijančius vardiklius. Aš teigiu labai paprastai: nėra nei ribų, nei priežasčių save labiau vertinti ar nuvertinti vien dėl savo lyties, tautybės, kilmės, partnerio preferencijų ar kitų panašių priežasčių. Tos ribos egzistuoja tik mūsų pačių mąstyme. Tai giliai suvokiant, gali atsiverti visiškai kitokios perspektyvos ir galimybės.
Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė yra SEB banko vadovė