Kiekviena krizė sukrečia visuomenę iki pamatų, didina esamą nelygybę ir atskleidžia įsišaknijusią diskriminaciją. Kaip ir ankstesnės pasaulio ekonomikos krizės, COVID-19 pandemija nepaiso pilietybės, o jos padariniai yra žlugdantys.
Vienintelis veiksmingas atsakas taip pat turės būti visuotinis – nuoseklus, vieningas ir principingas. Kiekviena krizė suteikia galimybę pasaulį sutvarkyti geriau – būtent to turėtume siekti visi.
Lygybė dabar svarbesnė nei bet kada. Ši pandemija atskleidė žlugdantį nelygybės poveikį ir ją dar labiau paaštrina. Turime neatidėliodami imtis suderintų ir ryžtingų veiksmų, kad panaikintume įvairių formų diskriminaciją, dėl kurios gali nukentėti žmonės. Medicininiu, finansiniu ir moraliniu požiūriu negalime sau leisti ignoruoti tų, kas nuo COVID-19 nukentėjo labiausiai, o tai dažnai neturtingiausi ir ne visada matomi ar girdimi žmonės. Lygybės siekianti visuomenė galiausiai vertinama pagal tai, kaip ji rūpinasi savo pažeidžiamiausiais nariais.
Per COVID-19 pandemiją tampa akivaizdu, kad pagarba žmogaus teisėms padeda gelbėti gyvybes. Glaudžių sąsajų esama ne tik tarp daugelio jau turimų sveikatos sutrikimų ir sunkių padarinių sukeliančio viruso plitimo – su užkrato plitimu taip pat yra glaudžiai susijusi pagrindinė socialinė ir ekonominė žala. Norint įveikti pandemiją, labai svarbu panaikinti diskriminaciją, užtikrinti vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, teisę į tinkamą būstą, teisę į švarų vandenį ir sanitarines paslaugas, taip pat pagrindinę socialinę apsaugą; ir tai tik keletas pavyzdžių.
Mūsų atsakas į pandemiją turi būti grindžiamas solidarumu. Per šią krizę paaiškėjo, kad daugelis žmonių visame pasaulyje yra pasirengę rūpintis vieni kitais. O kiti į tai reagavo užsipuldami tas pažeidžiamas grupes, kurioms jau ir šiaip grėsė fiziniai ir žodiniai išpuoliai. Tai ne tik kenkia žmonėms, bet ir trukdo sėkmingai kovoti su viruso plitimu ir jo daroma ekonomine žala.
Jungtinės Tautos ir Europos Sąjunga toliau drauge sieks rasti lygybės principu pagristą atsaką į koronaviruso krizę ir kartu remsis sėkmingu bendradarbiavimu, pavyzdžiui, iniciatyva „Spotlight“, kuri atspindi beprecedentes pastangas pasaulio mastu investuoti į lyčių lygybę.
Be to, tai paskatino 138 Jungtinių Tautų valstybes nares ir šalis stebėtojas pateikti bendrą pareiškimą, skirtą Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus rengiamam atsakui į COVID-19 pandemiją, kuriame siekiama atsižvelgti ir į neįgaliųjų poreikius. Remdamosi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija ir atsižvelgdamos į tai, kad krizė neįgaliesiems padarė neproporcingai didelį poveikį, Jungtinės Tautos ir Europos Sąjunga dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą ginti neįgaliųjų teises. Kiekviena šalis turėtų daryti tą patį ir užtikrinti, kad dabartinėse priemonėse ir ekonomikos gaivinimo planuose būtų paisoma diskriminuojamų žmonių poreikių.
Būtent tuo Europos Komisija vadovavosi teikdama pasiūlymus dėl ekonomikos gaivinimo plano. Neatidėliotinos pagalbos priemonės „Next Generation EU“ biudžetas didinamas dar 750 mlrd. EUR, taip siekiant užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimas būtų grindžiamas lygybės principu. Pavyzdžiui, ekonomikos gaivinimo planas padės pagerinti pasirengimą krizėms ir krizių valdymą, nes Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui bus suteikta daugiau galimybių stebėti pandemiją ir nustatyti tinkamas gaires visiems piliečiams, ypač pažeidžiamiems asmenims, pavyzdžiui, neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms. Taip siekiama spręsti koronaviruso pandemijos sukeltas problemas ir užtikrinti, kad atsigavimas būtų socialiai teisingas ir įtraukus.
Mūsų tautų, kultūrų ir tradicijų įvairovė labai naudinga mums visiems. COVID-19 pandemija yra daugialypis iššūkis, kurį galėsime įveikti tik drauge, jei pasinaudosime visais mūsų turimais ištekliais bei talentais ir pasirūpinsime, kad niekas neliktų nuošalyje.
Jungtinių Tautų Vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet ir už lygybę atsakinga Europos Komisijos narė Helena Dalli.