Pernai Lietuva minėjo dvi šalies pasirinktai vakarietiškajai krypčiai svarbias sukaktis – 15 metų narystės NATO ir ES. 15 metų yra nemažas laiko tarpas – visai netoli simbolinė pilnametystė, todėl kyla klausimas, kiek brandūs esame, palyginti su ES senbuviais?
Remdamiesi analizės centrų „Fondation pour l’innovation politique“ (Prancūzija) ir „International Republican Institute“ (JAV) 2019 m. atlikto reprezentatyvaus tyrimo „Spaudimą patiriančios demokratijos“ duomenimis, pabandykime paanalizuoti Lietuvos gyventojų vertybines nuostatas kitų ES vadinamųjų naujokių (pokomunistinių šalių, į Bendriją įstojusių 2004 m. ir vėliau) ir senbuvių (Vakarų Europos valstybių) nuostatų kontekste.
ES naujokės į ateitį žvelgia optimistiškiau. Višegrado ir ypač Baltijos šalyse tikinčių, kad rytojus bus geresnis už dabartį, yra gerokai daugiau nei Vakarų Europoje. Lietuvoje dėl ateities optimistiški 28 proc. gyventojų, o ES senbuvėse (Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje) nuotaikos pesimistiškesnės – čia tikėjimas geresne ateitimi neviršija 6–7 proc. Baltijos šalys taip pat išsiskiria didesniu užtikrintumu dėl dabartinio gyvenimo būdo ir aplinkos. Daugiau nei du trečdaliai Baltijos šalių respondentų mano, kad jų gyvenimo būdui jokios grėsmės nėra (ES vidurkis – 46 proc.). Šiuo aspektu esame ramesni už belgus (67 proc. lietuvių ir tik 34 proc. belgų nemato grėsmių įprastam gyvenimo būdui).
Kalbant apie šalies valdymą, demokratija pripažįstama geriausia sistema (61 proc. Lietuvos respondentų, ES vidurkis – 68 proc.). ES „naujokių“ gyventojai taip pat tiki, jog Bendrija stiprina demokratiją jų šalyse. Vakarų Europoje ES kaip demokratijos puoselėtojos vaidmuo vertinamas skeptiškiau. Net 36 proc. prancūzų mano, kad ES demokratijai daro neigiamą poveikį (Lietuvoje šiai nuostatai pritaria tik 16 proc. respondentų).
Demokratiją vertiname, tačiau kaip ją suprantame? Pirmiausia, norime tvarkos. Lietuva su 72 proc. tvarkos šalininkų ES kontekste atsilieka tik nuo Bulgarijos (82 proc., ES vidurkis – 60 proc.). Pilietinių laisvių srityje dažnai kritikuojamos Vengrija ir Lenkija, pasirodo, yra tikros laisvės advokatės. Pirmenybę laisvei, o ne tvarkai teiktų 53 proc. vengrų ir 51 proc. lenkų. Lietuvoje įtariai žiūrime į verslą ir ekonominę laisvę: 58 proc. respondentų mano, kad šalies valdymą lemia turtingieji (ES vidurkis – 40 proc.). Tie patys 58 proc. apklaustųjų sustiprintų valstybės vaidmenį ekonomikoje ir apribotų įmonių laisvę (ES vidurkis – 48 proc.). Šiuo atžvilgiu išsiskiriame iš pokomunistinių ES šalių konteksto, kuriame visuomenės nuostatos palankesnės ekonominėms laisvėms (Estijoje daugiau valstybės ekonomikoje norėtų 33 proc., Latvijoje – 32 proc. respondentų). Pagal šį požiūrį į valstybės bei rinkos galių pusiausvyrą esame artimi Vakarų Europos visuomenei.
Deja, kitose srityse mūsų demokratinės nuostatos skiriasi. Pagal pilietinių laisvių suvokimą esame toli nuo vakarietiškojo požiūrio. Lietuvoje 82 proc. respondentų mano, kad vyrai ir moterys yra lygūs ir privalo turėti vienodas teises (ES vidurkis – 94 proc.). Čia nepadės net pokomunistinio paveldo argumentas. Tiek ES „naujokių“ (išskyrus slovakus), tiek „senbuvių“ visuomenės lyčių lygybės nekvestionuoja. Vakarietiškas požiūris į gyvybę mums taip pat tolimas. Su 65 proc. pritariančių mirties bausmei esame tarp „pirmaujančių“ net pokomunistinių ES šalių grupėje (atsiliekame tik nuo čekų – 69 proc.). Nepasitikime nacionaline atstovaujamąja valdžia (Lietuva išsiskiria pasitikėjimu europinėmis, bet ne nacionalinėmis valdžios institucijomis), tačiau palankiai žiūrime į jėgos žinybas – pasitikėjimas policija (77 proc.) ir kariuomene (71 proc.) lenkia ES vidurkį. Tikime neišnaudotais tiesioginės demokratijos įrankiais. 70 proc. respondentų pritarė, jog sprendimus dėl to, kas geriausiai tinka šaliai, priimtų piliečiai, o ne vyriausybė (ES vidurkis – 64 proc.). Džiaugtis piliečių noru valdyti šalį trukdo viena papildoma sąlyga: pusė respondentų (49 proc.) mano, kad turėtų balsuoti tie piliečiai, kurie turi pakankamai žinių (ES tokį požiūrį remia 37 proc. apklaustųjų). Žinių cenzo politikoje idėja artima visoms (išskyrus Lenkiją) pokomunistinėmis ES valstybėms.
Skaičiai rodo, kad Lietuvos ir kitų pokomunistinių šalių visuomenių nuostatos skiriasi nuo Vakarų Europos, o istorinis ir kultūrinis kontekstas yra svarbus inertiškumą lemiantis veiksnys. Grįžkime prie Lietuvos aktualijų ir ypač 2020 m. Seimo rinkimų konteksto. Kas lieka, jei ES toli, nacionaline valdžia ir politikais nepasitikima, o šalies piliečiams, tikėtina, trūksta žinių? Padės ekspertai. Dar geriau – tvirtos rankos ekspertai. Ekspertų (o ne politikų vyriausybės) vadovavimui Lietuvoje pritartų 80 proc. respondentų (ES vidurkis – 62 proc.). Na, o stiprios valdžios poreikiu pirmaujame visoje ES. 70 proc. (ES vidurkis – 34 proc.) apklaustųjų Lietuvoje pritarė teiginiui, jog turi vadovauti stipri asmenybė, neturinti rūpintis parlamentu ar rinkimais. Lauksime Vado?
Gintaras Šumskas yra Vilniaus politikos analizės instituto tyrimų vadovas
