Kovo pradžioje Lietuvos deleguotas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius pristatė Žiedinės ekonomikos veiksmų planą – iniciatyvą, kuri net ir įsibėgėjant koronaviruso krizei sulaukė didelio dėmesio ir kurią užtikrintai galime vadinti Europos žaliojo kurso ekonomine šerdimi.
Kas yra žiedinė ekonomika? Tai naujas požiūris į išteklių naudojimą, gamybą, vartojimą ir atliekas. Žiedinė ekonomika yra kitokia nei mums įprasta linijinė. Pastaroji veikia principu „išgauk, pagamink, parduok ir galiausiai išmesk“. Žiedinė orientuota į išteklių tausojimą, skatinama produktus naudoti ilgiau ir daugiau, sutaisyti, pailginti jų gyvavimo trukmę, o naudojimo pabaigoje ne išmesti, bet perdirbti. Jos tikslas – kuo ilgiau išlaikyti išteklius ir jų vertę ekonomikoje, kuo labiau sumažinti atliekų kiekį ir išteklių, ypač neatsinaujinančių, naudojimą.
Globalizacija ir skaitmeninės technologijos sukūrė milžiniškas galimybes plėtoti verslą ir vartoti. Tai, kad dauguma žmonių įgijo galimybę gauti beveik visus produktus, kurie yra rinkoje visame pasaulyje, ir finansų jiems įsigyti, sukūrė galimybes vartoti tiek, kiek trokštama. Tai padėjo augti ūkiams ir žmonių gerovei. Išliekant tokioms tendencijoms ir nieko nekeičiant, 2050-aisiais globalus vartojimas taptų tokio masto, kad jam reikėtų trijų Žemės planetų. O mes turime tik vieną. Juk pusė šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir 90 proc. biologinės įvairovės bei vandens prarandama išgaunant ir perdirbant gamtos išteklius.
Nieko nekeičiant, 2050-aisiais globalus vartojimas taptų tokio masto, kad jam reikėtų trijų Žemės planetų. O mes turime tik vieną.
Visuomenė puikiai priėmė ankstesnes žiedinės ekonomikos iniciatyvas, skirtas atliekoms ir pakuotėms rūšiuoti bei plastikui tvariau naudoti. Todėl naujuoju žiedinės ekonomikos veiksmų planu norime žengti toliau ir skatinti tvaresnę gamybą, tvaresnes pakuotes, efektyvesnį produktų dizainą ir pakartotinį panaudojimą versle ir visuomenėje. Sričių pokyčiui yra daug. Kiekvienais metais daugėja elektronikos ir skaitmeninių technologijų produktų atliekų ir kol kas tik mažesnė jų dalis yra perdirbama. Pasaulyje perdirbama tik 1 proc. tekstilės atliekų, nors tekstilės pramonėje sunaudojama itin daug išteklių ir vandens. Statybos sektoriuje susidaro net 35 proc. visų ES atliekų, o pakuočių atliekos 2017 m. vienam žmogui Europoje per metus siekė 173 kg.
Žiedinė ekonomika padėtų šiuos skaičius paversti tvaresniais. Kiekvieno produkto 80 proc. poveikio aplinkai nulemiama dar projektavimo etape. Jau turime ekodizaino reikalavimus, kurie ES leido sumažinti produktų energijos sunaudojimą. Norime šiuos reikalavimus papildyti tvarumo principais, tokiais kaip produkto ilgaamžiškumas, ilgesnis naudojimas, išteklių taupumas, paprastumas perdirbti, suremontuoti ir atnaujinti, didesnis perdirbtų atliekų panaudojimas ir panašiai. Tuo pat metu galime aktyviau naudoti ir skatinti skaitmeninius sprendimus, dalijimosi ekonomiką ir produktus kaip paslaugas.
Masinis vartojimas pripratino mus manyti, kad prekės turi greitai ir nuolat keistis. Tačiau du iš trijų europiečių savo elektroniniais prietaisais norėtų naudotis ilgiau. Tad tvarumo principus turime pradėti taikyti elektronikos bei skaitmeninių technologijų prekėms. Tačiau jie tinkami ir tekstilės sektoriui, baldų gamybai, metalo, cemento ir chemijos pramonei. Kita vertus, norime įgalinti vartotojus sukurdami naują teisę į gaminio remontą ir peržiūrėti viešųjų pirkimų taisykles, kad jais skatintume įsigyti tvaresnius produktus ir paslaugas. O vienas būdų sumažinti pakuočių atliekų skaičių yra pakavimo reguliavimas siekiant sumažinti perteklinių ar sunkiai perdirbamų pakuočių. Galimybių pokyčiui yra daug, kaip ir numatomų veiksmų Žiedinės ekonomikos iniciatyvoje.
Svarbiausia, kad jie padėtų verslams išsilaikyti konkurencingoje rinkoje ir netgi įgyti pranašumą, o vartotojai laimėtų gaudami kokybiškesnę prekę ir sutaupydami pinigų, laiko ir vietos. Konkurencija yra didelė, vartotojų reiklumas auga, todėl kokybiškesni gaminiai, ilgesnė eksploatavimo trukmė, galimybė remontuoti padėtų sukurti konkurencinį pranašumą, o efektyviai naudojant išteklius sumažėtų sąnaudos ir augtų pelnas.
Baimė, kad žiedinė ekonomika stabdytų technologinę plėtrą, nepagrįsta. Laipsniškai atsiedami ekonomikos augimą ir verslų plėtrą nuo išteklių naudojimo, skatindami inovacijas, pamažu į tai įtraukdami tradicines bendroves, gamindami patikimesnius ir patvaresnius produktus galime sukurti tvaresnę rinką ir ekonomiką.
Šiandien daug neaiškumo, koks bus pasaulis, visuomenės ir ekonomika po koronaviruso. Dabar svarbiausia sumažinti jo plitimą ir padėti visuomenėms bei ūkiams funkcionuoti sunkiomis sąlygomis. Tačiau netrukus turėsime atsakyti į klausimus, kaip koordinuotai grįžti į normalumą ir kokia bus naujojo normalumo ekonomika? Sparčiau įgyvendindami žiedinės ekonomikos principus galime pasiekti, kad ji būtų tvaresnė, naudojanti mažiau išteklių ir draugiškesnė gamtai.
Marius Vaščega yra Europos Komisijos nario Virginijaus Sinkevičiaus komandos vadovas.
