Darbuotojai Lietuvoje yra vieni ištikimiausių ir lojaliausių, o už įmonės interesus jiems svarbesnė nebent asmeninė karjera. Jie greičiau užsimerks ir pateisins vadovus, verslo tikslų siekiančius ne visai teisėtomis priemonėmis, ir patys be skrupulų imsis korupcinių veiksmų, jeigu tai atvers galimybes kilti karjeros laiptais.

Galbūt šiek tiek sutirštinu spalvas, bet tiesa tai, kad net į darbo rinką ateinantys Y kartos atstovai vis labiau linkę toleruoti korupciją ir neetišką elgesį, jeigu tai naudinga jiems patiems arba įmonei. Tai neturėtų stebinti, nes garsiai deklaruojamas nusivylimas valstybės institucijomis. Korupcijos lygis Lietuvoje nemažėja, nepaisant viešų politikų deklaracijų kovoti su ja, iniciatyvų, tarptautinės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijų. Šių metų tyrime beveik pusė (47 proc.) respondentų teigė, jog kyšininkavimas ir korupcija verslo santykiuose Lietuvoje yra labai paplitę – rodiklis išlieka stabilus nuo 2013-ųjų. Tokias tendencijas atskleidė kasmetis profesinių paslaugų bendrovės EY korupcijos ir sukčiavimo tyrimas, kuriame šiemet pažvelgta ne tik į bendrą korupcijos bei kyšininkavimo padėtį, bet ir pirmą kartą įtraukti asmeniniai darbuotojų motyvai, jų požiūris į neetišką darbdavio elgesį ir kartų vertinimo skirtumai.

Net į darbo rinką ateinantys Y kartos atstovai vis labiau linkę toleruoti korupciją ir neetišką elgesį, jeigu tai naudinga jiems patiems arba įmonei.

Nors reikia pripažinti, kad situacija Lietuvoje daugmaž atitinka besivystančioms šalims būdingas tendencijas, vis dėlto matyti, jog lietuviai gerokai labiau, palyginti su kitų šalių gyventojais, yra prisirišę prie savo darbovietės ir vedami asmeninių paskatų patys pažeidžia verslo etiką arba nutyli apie korupcijos apraiškas. Vis garsiau kalbama, kad padėtį gali pakeisti toleruoti kyšininkavimą atsisakanti visuomenė, viešumas, aktyvūs piliečiai. Tačiau ekonominė aplinka diktuoja kitokį elgesį. Finansinis nesaugumas, daugelio branginama turima darbo vieta ir asmeninės karjeros perspektyvos skatina darbuotojus, kilus abejonių dėl verslo etiškumo, užmerkti akis ir užsikimšti ausis. Beveik pusė (49 proc.) darbuotojų Lietuvoje, sužinoję apie korupcijos apraiškas ar kyšininkavimą, nesiima veiksmų, nes nerimauja dėl karjeros, o 36 proc. nurodo esantys lojalūs savo bendrovei. Pagal šiuos rodiklius Lietuva yra paskutinėse vietose. Tik 4 proc. išeitų iš darbo sužinoję, kad jų įmonė sukčiauja, 61 proc. net nesvarstytų tokios galimybės. Anoniminės pasitikėjimo linijos tampa privalomu socialiai atsakingo verslo atributu, tačiau jų veiksmingumas kelia abejonių pirmiausia dėl to paties pasitikėjimo. Lietuvoje tik 16 proc. respondentų žinojo apie pasitikėjimo liniją – tai mažiau nei vidurkis, kuris visose tyrime dalyvavusiose šalyse siekė 21 proc. Nutylėti apie galimas korupcijos apraiškas ir kyšininkavimą skatina ne tik nerimas dėl savo saugumo – nors daugeliui respondentų Rytų Europoje, tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose rinkose, būtent tai yra pagrindinis motyvas. Lietuvoje už asmeninį saugumą svarbesnis nerimas dėl tolesnės karjeros bendrovėje ir šiek tiek mažiau, bet taip pat ryškiai išsiskiriantis lojalumas darbdaviui. Toks prieraišumas atskleidžia du dalykus. Pirma – saugi darbo vieta svarbiau nei bet kokia etika. Antra – nepuoselėjame lūkesčių, kad aktyvūs veiksmai pakeis padėtį. Priežasčių toli ieškoti nereikia – nors iš tiesų pas mus vieni griežčiausių teisės aktų ir bausmių reglamentavimas, daugelis korupcijos tyrimų baigiasi niekuo. Maža to, subliūškus tyrimui ar bylai, pilietis rizikuoja atsidurti užribyje – tokių pavyzdžių ne kartą Lietuvoje matėme tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje. Tai patvirtina ir faktas, kad tik kas penktas tyrimo dalyvis Lietuvoje mano, jog kontroliuojančios institucijos padeda mažinti korupciją, net 82 proc. pasisako už tai, kad už kyšininkavimą būtų taikoma asmeninė atsakomybė. Įdomus aspektas, kuriuo lietuviai išsiskiria iš kitų šalių, – beveik 60 proc. respondentų tvirtina nežinantys apie neetišką elgesį, kai vidutiniškai daugiau nei pusė tyrimo dalyvių kitose šalyse neneigė turėję informacijos apie neetišką elgesį ar korupciją jų bendrovėje. Tai nereiškia, kad Lietuvoje mažiau problemų ar kad nešvarios paslaptys geriau saugomos. Patikimiausias būdas išvengti konfliktų – apsimesti, jog nieko nematei ir nieko negirdėjai. Tačiau darbuotojai gali būti ne tik pasyvūs verslo stebėtojai. Siekdami karjeros ar didesnio atlygio, 7 proc. respondentų Lietuvoje pasirengę vadovams pateikti klaidingą informaciją. Ketvirtadalis apklaustųjų Lietuvoje pasielgtų neetiškai, jeigu tai padėtų kilti karjeros laiptais arba gauti geresnį atlygį. Tai dar vienas patvirtinimas, kad etika Lietuvoje, taip pat kitose besivystančiose rinkose, ne tokia svarbi kaip ekonominiai motyvai: darbo vieta, karjera ir finansai. Toleruodami korupciją ir bet kokiomis priemonėmis siekdami savo tikslų, darbuotojai kelia grėsmę verslui, tačiau neetišką elgesį išaiškinti gali būti sudėtinga, jeigu nėra galimybės stebėti pavaldinių. Bet tuomet iškyla asmens privatumo dilema. Remiantis tyrimu, 71 proc. darbuotojų Lietuvoje ir 75 proc. visų apklaustųjų sutinka, kad bendrovė, siekdama sumažinti korupcijos ir kyšininkavimo riziką, turėtų stebėti jų kredito reitingą, teisėsaugos turimą informaciją, saugumo sistemų įrašus, skambučius, žinutes, elektroninius laiškus. Kita vertus, didžioji dauguma – 96 proc. Lietuvoje ir 89 proc. visų apklaustųjų – įsitikinę, kad bet koks stebėjimas pažeistų jų teisę į privatumą, o ypač jautriai reaguojama į siūlymus rinkti elektroninio susirašinėjimo, žinučių, socialinių tinklų duomenis ar klausytis pokalbių telefonu. Taigi, tyrimo dalyviai sutinka, kad kovai su korupcija reikalingos naujos priemonės. Jos jau vis labiau skverbiasi ne tik į įmonės rezultatų analizę, tačiau ir į kiekvieno darbuotojo taikomus darbo metodus. Nors tai gali pažeisti asmens privatumo ribas, būtina, jog išskirtinės priemonės galimų sukčiavimo atvejų tyrimams būtų naudojamos išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, gavus pranešimą pasitikėjimo linija apie sukčiavimą įmonėje. Šiame tyrime EY pirmą kartą pažvelgė, kaip skiriasi X bei Y kartų požiūris į kovą su korupcija, ir duomenys kalba ne Y kartos (25–34 metų žmonių) naudai. Jos atstovai dažniau nei vyresni darbuotojai linkę neetišką elgesį pateisinti verslo naudai ar siekdami karjeros. Pavyzdžiui, net vienas iš keturių šios kartos atstovų pateisina piniginį kyšį, kai jis priimtinas tik kas dešimtam vyresniam nei 45 metų darbuotojui.

Kol darbuotojų vidutinių pajamų užteks tik pragyventi, o saugi darbo vieta bus svarbesnė už laisvę rinktis, sąjungininkų armija kare su korupcija augs iš lėto.

Prie to prisideda ir Y kartos darbuotojų požiūris į supančią aplinką bei kolegas – jie įsitikinę, kad vyresniems kolegoms neetiškas elgesys, kyšininkavimas yra įprastas, kaip tai būdinga viešojo sektoriaus ir verslo santykiuose, tačiau nepuoselėja vilčių, kad valstybės institucijos galėtų šias bėdas išspręsti. Taigi, būtina daryti viską dėl greitos karjeros ir užmerkti akis prieš skaidrumo trūkumą, jeigu tai trukdo asmeniniams pasiekimams. Apibendrinant tyrimą matyti, kad geriausias požiūrio į korupciją indikatorius Lietuvoje yra šalies ekonominė padėtis ir nepateisinti gyventojų lūkesčiai. Kol darbuotojų vidutinių pajamų užteks tik pragyventi, o saugi darbo vieta bus svarbesnė už laisvę rinktis, sąjungininkų armija kare su korupcija augs iš lėto. Minėtos kovos su korupcija priemonės, geresni tyrimo metodai, stipresnė vidaus kontrolė, kokybiški veiklos auditai ir puoselėjama pranešimų kultūra yra išties svarbūs kiekvienos savimi besirūpinančios įmonės vidaus aplinkos elementai. Kad ir kaip būtų, visų pirma turėtume mažinti įtampas, taip pat darbdavio ir darbuotojo, verslo ir reguliuojančių įstaigų nepasitikėjimą. Tik tuomet, kai priešpriešą pakeis pasitikėjimas, o noras išsisukti peraugs į siekį padėti, sukčiavimo atvejai taps išimtimi, o ne bus įprastas reiškinys, su kuriuo net ir geriausiomis priemonėmis ypač sunku kovoti. Liudas Jurkonis yra EY neteisėtų veiksmų tyrimų ir korupcijos prevencijos ekspertas