Kalbėdami apie įmonių finansus dažnai vaizdingai sakome, kad pinigai joms – lyg kraujas žmogui. Pakankamai lėšų turinčios bendrovės gali plėsti veiklą, imtis ambicingų projektų, kelti darbuotojų kompetenciją ar lengviau pritraukti talentų.
Klaipėdai, kaip ambicingų planų turinčiam regionui, toks plėtros garantas yra ypač svarbus. Deja, neretai atsitinka taip, kad tų lėšų pritrūksta, tad tenka ieškoti, kas suteiktų įmonei finansavimą, taptų savotišku jos donoru. Apžvelgsime vieną tokių – skolos vertybinius popierius (VP) arba kitaip – obligacijas – ir netolimoje ateityje laukiančius pokyčius.
Pradėkime nuo sąvokų. Obligacija – tai terminuotas ne nuosavybės VP, pagal kurį obligacijas išleidžianti bendrovė tampa obligacijos savininko skolininke ir prisiima įsipareigojimus obligacijos savininko naudai. Kitaip tariant, įmonė pasiskolina pinigų iš fizinių ir (ar) juridinių asmenų už tam tikrą finansinę grąžą, tačiau skolintojai neįgyja (nebent susitariama kitaip) teisių į bendrovės akcijas ar turtą.
Būtent čia ir slypi vienas didžiausių obligacijų pranašumų. Palyginkime. Jei nusprendžiame verslo plėtrą finansuoti išleisdami naują akcijų emisiją, neretai nutinka taip, kad naujai išleistas akcijas įsigyja nauji akcininkai, padidėja bendrovės akcininkų skaičius, todėl pasikeičia jų turimų akcijų santykis ir balsavimo teisės. Tai ypač gali būti aktualu nenorint prarasti akcijų ir balsų daugumos, kartu ir įmonės kontrolės. Jei trūkstamų lėšų kreipiatės tiesiogiai į banką, kad gautumėte paskolą, turėsite patenkinti nemažai keliamų sąlygų: pirma, užtikrinti, kad įmonė turi pakankamai įkeičiamo turto; antra, reikia turėti nemažus pinigų srautus; trečia, būtina didelė nuosavo kapitalo dalis. Išleidžiant VP, tokių reikalavimų galima išvengti, pavyzdžiui, nebūtina įkeisti įmonės turto, taip pat nereikia turėti didelės nuosavo kapitalo dalies – kad būtų užsitikrintas projekto finansavimas, gali pakakti ir 5 proc. nuosavo kapitalo. Tai, kad pasiskolinti iš kredito įstaigos nėra paprasta, patvirtina ir statistika. Remiantis Lietuvos banko atliktos apklausos rezultatais, 2015 m. antrą pusmetį beveik pusė apklaustų įmonių nurodė, kad kredito įstaigų skolinimo prieinamumas verslui buvo visiškai ar bent iš dalies ribotas.
Pasauliniu mastu bendrovių leidžiamos obligacijos yra rimta bankų teikiamo finansavimo alternatyva. Pavyzdžiui, JAV doleriais denominuotų obligacijų rinka vertinama nuo 5 iki 6 trln. JAV dolerių. Lietuvoje šis finansavimo būdas, centrinio banko duomenimis, yra pats nepopuliariausias tarp šalies įmonių, nors poreikis finansuoti verslą išorinėmis lėšomis pastaruoju metu sparčiai auga.
Tokia padėtis susiklostė ne tik iš inercijos, bet ir dėl reguliavimo ypatumų. Teisinė bazė neleidžia uždarosioms akcinėms bendrovėms (UAB) viešai platinti savo skolos VP. Anot Statistikos departamento, būtent tokios teisinės formos įmonės vyravo šalyje – jų buvo du trečdaliai. Teigiamų pokyčių obligacijų rinkai turėtų suteikti šiuo metu pateiktas Akcinių bendrovių (AB) ir UAB obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo projektas, AB ir VP įstatymų pakeitimo projektai, kuriuose numatyta suteikti galimybę UAB platinti obligacijas viešai, išskyrus konvertuojamąsias, taip pat leisti nekilnojamuoju turtu (NT) užtikrintas obligacijas.
Jei bus priimti įstatymų pakeitimai, įmonėms dėl ekonominės padėties atsivers nemažai galimybių. Dėl centrinių bankų vykdomos ekonomikos skatinimo ir pinigų politikos bazinės palūkanos yra neigiamos, ypač kalbant apie Europą. Valstybių obligacijų pelningumas labai žemas – dažnai siekia vos procentinę dalį. Kita vertus, investicijoms skirtos lėšos auga – tai rodo didėjančios banko sąskaitos, gausėjantis pensijų fondų ir gyvybės draudimo įmonių turtas. Esant tokioms aplinkybėms, investuotojai ieško galimybių uždirbti.
O jų yra. Praėjusių metų „Nasdaq“ Baltijos šalių skolos VP sąraše buvo penkiolikos įmonių skolos vertybiniai popieriai už beveik 1 mlrd. eurų nominaliąją vertę. Bendrovės siūlė paskolinti joms lėšų už 0,8–18 proc. grąžą, priklausomai nuo laikotarpio ir rizikingumo. Lietuvos įmonės taip pat bando skolintis viešo siūlymo būdu – Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo duomenimis, registruoti penki tokie siūlymai už bendrą beveik 9 mln. eurų nominaliąją vertę. Investuotojams žadamas nuo 4,5 iki 6 proc. pelningumas. Įvertinus, koks uždarbis būtų renkantis kitus investavimo produktus, įmonių skolos VP tampa itin patrauklūs.
Kur gali nuvesti brandi skolos VP rinka, galima įvertinti pažvelgus į Vokietijos patirtį. Kaip pabrėžia „SCALA Corporate Finance“, 2014-aisiais toks smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimas išaugo 460 mln. eurų. 48 proc. įmonių Vokietijoje tikisi, kad toks būdas pritraukti lėšų per artimiausius penkerius metus dar labiau išpopuliarės.
Vokietijoje plačiai naudojamos ir NT projektų obligacijos – tai patogus būdas pritraukti lėšų konkrečiam projektui, o ne visai įmonės veiklai, nes dažnu atveju išleisti obligacijų emisijas NT bendrovėms yra net pigiau, nei skolintis iš banko. Toks skolinimasis Lietuvos NT rinkoje dar neįgavo pagreičio, nors NT užtikrintas obligacijas galėtų platinti ir mažesnį kapitalą turinčios ar mažiau žinomos šios srities įmonės. Jei bus priimti jau anksčiau minėti įstatymų projektai, leisiantys UAB platinti
NT turtu užtikrintus skolos VP, šioje srityje galima įžvelgti atsiveriančių naujų galimybių pritraukti finansavimą. Taigi artimiausiu metu bendrovės galės gauti „šviežio kraujo“ – telieka palinkėti Klaipėdos ir visos Lietuvos verslininkams nepritrūkti idėjų juo pasinaudoti.
