Asmeninis archyvasMetų pradžia rinkose itin permaininga. Dauguma akcijų indeksų yra arti istorinių aukštumų ir iš pirmo žvilgsnio nieko įdomaus nevyksta, tačiau po vandeniu ryškėja naujos tendencijos. Rinkos numylėtinių – programinės įrangos vystytojų – akcijos smunka ir išgyvena „SaaS‘pokalipsę“, o investuotojai atsigręžia į fizinę ekonomiką.
Rinkoje ilgą laiką dominavo dirbtinio intelekto (DI) tema, tačiau pastaraisiais mėnesiais ji visiškai persimainė ir investuotojai atranda naujus numylėtinius. Dėmesio centre šiandien ne DI modelių ar procesorių gamintojai, o fizinės infrastruktūros, reikalingos duomenų centrų plėtrai, tiekėjai.
Šią savaitę rinkas sudrebino ryškus programinės įrangos (SaaS – software as a service) akcijų išsipardavimas. Programinės įrangos įmonių indeksas nuo metų pradžios smuko penktadaliu, didžioji dalis kritimo įvyko vasario 3–5 dienomis. Rinkos suskubo šį momentą praminti „SaaS‘pokalipse“. Tokią aštrią reakciją išprovokavo DI įrankių kūrėjos „Anthropic“ išleisti nauji įrankiai, kurie leidžia automatizuoti finansinius, teisinius ar rinkodaros projektus. Rinka suinterpretavo tai kaip esminį smūgi verslo programinės įrangos milžinėms – labiausiai raudonavo „Thomson Reuters“, „Adobe“ bei „SAP“ pozicijos.
Tikėtina, kad šis išsipardavimas yra perdėtas, nes vien dėl saugumo ir patikimumo reikalavimų įmonės neskubės keisti patikrintos infrastruktūros savadarbiais DI sprendimais. Kita vertus, rinkos reaguoja į pasikeitusias šio sektoriaus augimo perspektyvas.
Atsigręžimas į fizinę ekonomiką
Technologijų sektorius ilgą laiką buvo investuotojų numylėtinis, nes generavo didelius pelnus be didelių kapitalo investicijų. Tradicinės, kapitalui intensyvios įmonės netraukė dėmesio, nes buvo vertinamos kaip rizikingos ir menkai perspektyvios.
Tačiau šiemet tendencijos visai kitokios. Tos pačios technologijų bendrovės itin intensyviai investuoja į fizinę infrastuktūrą ir net DI srityje labiausiai laimi įmonės, padedančios išspręsti fizinius „butelio kakliukus“. Pavyzdžiui, atminties lustus gaminanti „Sandisk“ per metus pabrango beveik 15 kartų, tuo tarpu tokias technologijų milžines kaip „Microsoft“ investuotojai pradėjo bausti už per dideles investicijas. Šiuo metu laimi ne „soft‘o“ kūrėjai, bet realių produktų gamintojai. Čia slypi ir paradoksas, nes technologijų milžinės dažnu atveju ir yra pagrindinės užsakovės fizinės infrastruktūros gamintojams.
Atsigręžimą į tradicinius sektorius lemia keletas priežasčių. Stebime ciklinį pramonės atsigavimą pasaulyje, nes sumažėjo palūkanų normos, o pagrindinės pasaulio šalys skatina ekonomiką didesnėmis išlaidomis. Nuo skolinto kapitalo priklausomi sektoriai, kuriuos slėgė aukštos palūkanos, atsigauna.
Yra ir struktūrinių priežasčių. DI plėtra reikalauja daug duomenų centrų infrastruktūros, besitęsianti atsinaujinančios energetikos ir elektromobilių revoliucija skatina papildomas investicijas. Pasaulyje suintensyvėjusios ginklavimosi varžybos bei paralelių tiekimo grandinių kūrimas taip pat reikalauja investicijų į žaliavų gavybą, perdirbimą, energijos gamybą.
Stebint visas šias tendencijas kyla daugelio iškasenų kainos, pavyzdžiui, vario įvertis nuolat matuojasi naujas aukštumas. Vis garsiau kalbama apie naujai prasidedantį žaliavų „super ciklą“, kurio metu tikimasi ilgalaikio brangimo dėl didelių pasaulinių investicijų apimčių. Paskutinį kart tokią tendenciją matėme 2000–2014 m. sparčiai urbanizuojantis Kinijai.
Ilgalaikių investavimo tendencijų lūžiai
Atrodo, kad nuo pernai nebeveikia mados, kuriomis investuotojai vadovavosi daugiau nei 10 metų. Ilgą laiką fokusuotasi į JAV technologijų sektorių, dolerio stiprumą, o likęs pasaulis ir kiti sektoriai atrodė nepatraukliai. Dešimtmetį rinka vis labiau koncentravosi į technologijų milžines, kurios stipriai augino savo įverčius ir indeksų vertes. Šiandien stebime priešingą situaciją – mažos kapitalizacijos akcijos lenkia didžiuosius žaidėjus, o technologijų sektorius vis stipriau atsilieka.
Globalios augančių investicijų į fizinį kapitalą tendencijos apvertė sektorių patrauklumą. Rinka šiemet auga gerokai tolygiau, nauda pasiskirsto plačiau. Jei tokios tendencijos tęsis ir poreikis industrinei plėtrai bei žaliavoms toliau augs, Europos, Azijos, Australijos ir besivystančių rinkų akcijos atrodys gana patraukliai. Tokioje aplinkoje žaliavų kainos gali reikšmingai augti, energija kol kas tebėra pigi, tačiau dėl spartėjančios pramonės plėtros kils naftos brangimo rizika.
Rinkose dominuojančios temos ir lyderiai keičiasi greitai, bet vyraujančios tendencijos rodo, kad augimas palies daugiau regionų ir sektorių nei iki šiol. Atspėti, kas bus rytojaus laimėtojai itin sunku, tad plati geografinė ir sektorinė diversifikacija tampa kaip niekada svarbi ilgalaikiams investuotojams.
Vytenis Šimkus yra „Swedbank“ investavimo strategas
