Trišalėje taryboje nuspręsta, kad nuo šiol minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje bus nustatoma remiantis konkrečiu kriterijumi – jos ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykiu. Minimalus atlyginimas turės būti ne mažesnis nei 45 proc. ir ne didesnis kaip 50 proc. VDU.

Kaip tai vertinti – kaip žingsnį į priekį, depolitizuojantį MMA nustatymą? Ar kaip žingsnį atgal, užprogramuojantį pavojingai aukštą MMA dydį? Gerai tai, kad pagaliau ir Trišalėje taryboje pradedama diskutuoti ne absoliučiais, o santykiniais dydžiais. Pernelyg ilgai vienas pagrindinių argumentų didinti MMA buvo didesnis minimalus atlyginimas kitose ES šalyse. Airijoje, Belgijoje ar Prancūzijoje jis siekia apie pusantro tūkstančio eurų. Bet tai dar visiškai nieko nesako apie Lietuvos situaciją. Nustatant MMA, būtina atsižvelgti į tai, koks produktyvumo, vidutinio atlyginimo, kainų lygis šalyje. Lietuvoje darbo produktyvumas yra iki šešių kartų mažesnis, palyginti su Vakarų Europos valstybėmis. Todėl tai, kad pradėta ne tiesiog lyginti MMA dydį Lietuvoje ir kitose šalyse, o MMA ir VDU santykį, yra didelis žingsnis į priekį. Šis santykis daug tiksliau atspindi MMA naštą ekonomikai. Jis parodo, koks yra privalomas mokėti minimalus atlyginimas, palyginti su bendru algų lygiu. Žiūrėjimas į santykį leidžia MMA labiau pritaikyti prie šalies ekonominės padėties. Svarbu ir tai, kad nustačius gana konkrečią sąsają derybos taps konkretesnės, o MMA nustatymas – labiau depolitizuotas, automatinis. Bus kur kas mažesnis pagrindas nepagrįstai reikalauti daug sparčiau ją kelti. Tačiau tai toli gražu neišsprendžia visų problemų. Kodėl pasirinktas toks aukštas MMA ir VDU santykis? Nustatyta, kad MMA ir VDU santykis turės atitikti ES šalių, kuriose jis aukščiausias, nors daugumoje jų šis yra iki 45 proc. Šioje diskusijoje būtų neprotinga pamiršti, kad kelti MMA, nors ir labai populiaru, visgi nėra tinkamas būdas didinti žmonių pajamas. Šis procesas padaro ir žalos. Jaunimui ar mažiau kvalifikuotiems asmenims tampa sunkiau įsidarbinti, dalis žmonių praranda darbą arba sutrumpinamas jų darbo laikas. Dalis įmonių atlyginimus ima mokėti nelegaliai. Taip pat dėl augančios MMA atsiranda spaudimas kelti prekių ir paslaugų kainas. Todėl aukštas MMA – joks laimėjimas. Yra daug geresnių būdų didinti žmonių pajamas, pavyzdžiui, mažinti darbo apmokestinimą, kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį, skatinti investicijas ir auginti darbo produktyvumą. Daug geriau būtų buvę, jei MMA Lietuvoje būtų susieta su VDU pagal tai, koks yra šio santykio vidurkis visose ES šalyse. Trišalėje taryboje turbūt pamatyta, kad Lietuvoje MMA jau buvo smarkiai užkelta, ir šis santykis pasiekė ES šalių, kuriose jis aukščiausias. Jau dabar MMA (380 eurų) Lietuvoje sudaro apie 47 proc. VDU (808,7 euro). Tačiau teisinga kryptis būtų buvusi ne šį santykį įtvirtinti automatiniu mechanizmu, o jį ilgainiui priartinti ES šalių vidurkio, t. y. apie 40 proc.

Kai įmonės kiekvienam dirbančiam savivaldybėje yra įpareigotos mokėti net du trečdalius vidutiniškai visiems savivaldybės gyventojams mokamos algos, MMA tampa didele našta.

Antra problema – VDU ir MMA santykis neatspindi visos šalies padėties. Atlyginimai regionuose gerokai mažesni nei didmiesčiuose. Tad, jei MMA Lietuvoje ir sudaro apie pusę VDU, dalyje savivaldybių minimalus atlyginimas siekia ir du trečdalius VDU. Kai įmonės kiekvienam dirbančiam savivaldybėje įpareigotos mokėti net du trečdalius vidutiniškai visiems savivaldybės gyventojams mokamos algos, MMA tampa didele našta. Trečia, toks tiesioginis susiejimas tam tikra dalimi užprogramuoja augti MMA. Ją padidinus, statistiškai pakyla ir vidutinis atlyginimas, nors daugiau kaip MMA uždirbančių žmonių pajamos ir neišauga. Didesnis VDU ilgainiui skatina kilti MMA. Ketvirta, ar pagal šį susitarimą numatytas ir MMA mažėjimas? Užimtumui pražūtingi MMA padariniai pasirodo per krizę, kai ekonomika nustoja augti. Kuo didesnė MMA, tuo didesniu peiliu ji tampa. Negalėdamos mažinti darbuotojų darbo užmokesčio, įmonės priverstos juos atleisti. Iki šiol per krizes Lietuvoje MMA niekada nebuvo mažinama. Tačiau jei jau galvojama apie mechanizmą, kaip MMA susieti su ekonomikos padėtimi, būtų verta apsvarstyti ir galimybę jai mažėti užklupus krizei. Taip būtų galima išvengti masinio nedarbo, nors atlyginimai ir sumenktų. Automatinis MMA nustatymas yra šioks toks žingsnis į priekį. Tačiau pagrindinė problema nedingsta – išlieka požiūris, kad keliant MMA didėja žmonių pajamos ir gerėja jų gyvenimas. Jei tai būtų tiesa, jau ir dabar gyventume labai gerai. Didesnis ir labai reikalingas žingsnis į priekį būtų, jei Trišalėje taryboje prasidėtų diskusijos apie šalies ūkio našumo augimą ir ką daryti, kad tai vyktų sparčiau. Vytautas Žukauskas yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas