Asmeninis archyvasDar niekada neteko matyti taip ryžtingai į dilgėlyną žengiančio politiko, kaip premjeras Gintautas Paluckas, kadenciją pradėjęs chaotiška nekilnojamojo turto ir kitų mokesčių reforma. Žinoma, negalima pamiršti 2008-ųjų pabaigos Andriaus Kubiliaus, kuris tvyrant Lietuvos ekonomikos perkaitimo grėsmei ir kilus pasaulinei finansų krizei kūlversčiais ridenosi po naktinės mokesčių reformos minų lauką.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Tačiau, priešingai nei A. Kubilius, kurio „laikinai“ trimis procentiniais punktais, iki 21 proc., pakeltas pridėtinės vertės mokestis ar autorių atlyginimų apmokestinimo pertvarka artėja dvidešimtmečio link, G. Palucko braidžiojimas po dilgėlyną atrodo lyg kelionė nežinia kur.
G. Paluckas nėra vienintelis į beprasmį procesą paniręs premjeras, o ne į konkretų rezultatą susikoncentravęs Vyriausybės vadovas. Saulius Skvernelis, dabar mažasis socialdemokratų koalicijos partneris ir Seimo pirmininkas, premjero pareigas ėjęs 2016–2020 m., buvo apsėstas maisto kuponų, esą turėjusių nugalėti mažus vaikus auginančių šeimų socialinę atskirtį, idėjos. Rezultatas – didelis riebus nulis. Priešingai nei paika maisto kuponų ir šeimoms skirtų nuolaidų kortelių iniciatyva, nevykusi mokesčių reforma paprastai turi skaudesnių padarinių.
Nekilnojamojo turto mokestį bandyta pridengti poreikiu surinkti lėšų krašto apsaugai, bet tai neatrodo rimtai, nes būtų sukompromituotas ir paties mokesčio tikslas, o ir surinktų pinigų pakaktų nebent kareivių batams ar kulkoms, bet ne tankams ar oro gynybos sistemoms.
Galiausiai nusirista iki siūlymo, kad tam bus skirti mokesčiai už antrą, trečią ir paskesnį būstą, tarsi agresorius taikytųsi tik į vasarnamius ir nuomai įsigytus butus.
Tikroji skubos dėl šio mokesčio priežastis – milijardas eurų, kuriuos iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės tikisi gauti Vyriausybė, ištesėjusi pirmtakų Europos Komisijai duotą pažadą pertvarkyti mokesčių sistemą. Tačiau tuo milijardu gana sunku būtų pasiaiškinti rinkėjams, ypač šios Seimo daugumos. Todėl ir bandyta prisidengti gynyba, kol galiausiai nusirista iki siūlymo, kad tam bus skirti mokesčiai už antrą, trečią ir paskesnį būstą, tarsi agresorius taikytųsi tik į vasarnamius ir nuomai įsigytus butus.
Visuotinis nekilnojamojo turto mokestis iš tiesų nėra bloga idėja, juolab jis taikomas daugelyje Europos šalių. Jis turėtų atitekti savivaldybėms ir būti panaudotas vietos infrastruktūrai gerinti, tai yra to paties nekilnojamojo turto vertei didinti. Valstybės duomenų agentūros 2023 m. duomenimis, Lietuvoje yra apie 111 mln. kv. metrų būsto ploto (kasmet šis skaičius didėja), beveik visas priklauso privatiems asmenims. Vidutiniškai euras per metus už kvadratinį metrą leistų surinkti per 110 mln. eurų, jei mokestis apimtų daugelį ir išimtys būtų taikomos iš tiesų skurstantiems. Tai būtų 10 kartų daugiau, nei surenkama dabar, ir du kartus, nei planuojama surinkti po pertvarkos. Bėda ta, kad socialdemokratai vis ieško turtuolių už juos nebalsuojančiuose didmiesčiuose, o prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvoje mato daug daugiau skurstančių, nei jų yra iš tikrųjų. Tad tikėtinas rezultatas – dar vienas sukompromituotas mokestis, kai bus mokama nežinia už ką ir nejaučiama jokios grąžos. Kaip nutiko su degalų akcizu, kurio dydis kol kas atvirkščiai proporcingas kelių būklei.
*****susije*****
Pati savivalda irgi išgyvena reputacijos krizę, į vadinamųjų čekiukų skandalus įsipainiojus daugelio savivaldybių ir visų pagrindinių partijų politikams. Nors mokesčių mokėtojų pinigai turėtų būti ryškiausia raudonoji linija, net partijų elitas į tai žiūri pro pirštus – čekiukų bylos netapo kliūtimi patekti į Seimą nei liberalui Andriui Bagdonui, nei socialdemokratui Arūnui Dudėnui, beje, jį Seimas skandalingai išsuko nuo baudžiamosios atsakomybės.
O kaip su gynybos mokesčiu?
Jis galėtų tapti tuo pavyzdžiu, kai valdžia konsoliduoja visuomenę svarbiam tikslui. Jei gynybai finansuoti ateinančius penkerius metus bus skiriami 5 proc. BVP, tai sudarys dar maždaug 10 mlrd. eurų, be dabar krašto apsaugai skiriamų lėšų. Papildomas gyventojų pajamų mokesčio tarifas, kiek didesnis pridėtinės vertės ir pelno mokestis kiekvienam, bet ne visiems vienodai, o mažiau ar daugiau pagal galimybes leistų prisidėti prie šiuo metu gyvybiškai svarbaus tikslo. Vyriausybė turėtų įsipareigoti, kad kiekvienas centas atitektų būtent krašto apsaugai. Tai būtų ne tik solidarumo, bet ir pilietiškumo pamoka.
Skamba pernelyg idiliškai? Deja. Bet gal to iš premjero G. Palucko pareikalaus gerais santykiais su juo besidžiaugiantis G. Nausėda, bravūriškai pažadėjęs gynybai skirti 5–6 proc. BVP. Nuo šio pažado praėjo beveik pusmetis, o ir geopolitinė padėtis krypsta toli gražu ne geryn. Būtų pats laikas. Nebent G. Nausėda jaučiasi ramus svarbiausiame savo kare, prieš konservatorius, nugalėjęs.
Ovidijus Lukošius yra IQ vyriausiasis redaktorius
