Jei Kalėdų laikotarpiu kurį nors šventinį vakarą praleisite prie televizoriaus, neabejotinai išvysite jau klasiką tapusį filmą „Kaip Grinčas Kalėdas vogė". Piktuolio niurzgos Grinčo istorijoje – nemažai paralelių su mūsų valdžios vykdoma mokesčių politika.
Urve, atsiskyręs nuo miestelio gyventojų su ištikimuoju savo šunimi Maksu gyvenantis Grinčas, suerzintas miestelėnų džiaugsmo, nusprendžia nukniaukti visas Kalėdų dovanas ir taip sugadinti gražiausias metų šventes. Operaciją Grinčas turi įvykdyti per vieną vienintelę šventinę naktį – kita tokia proga gali nepasitaikyti – miestelėnai užsiėmę namų ruoša, jų mintys kupinos šventinio optimizmo, nėra kada žiūrėti, ką čia visokie niekadėjai grinčai rezga. Slapčia, vogčiomis istorijos veikėjas išsirengia į „ekspediciją" persirengęs ne kuo kitu, o Kalėdų Seneliu – kas galėtų įtarti niekdarystėmis tokį teigiamą personažą?
Taip ir mūsų valdžia, kaip ir kasmet, prisidengdama šventiniu „dovanų dalybų" šurmuliu ir kitų metų biudžetu, iš „dovanų" maišo traukia naujus, vieną už kitą keistesnius pasiūlymus: naujus automobilių, paskolų ir prekybos centrų (o iš tikrųjų – vartojimo) mokesčius, didesnius nekilnojamojo turto mokesčius, akcizus degalams, kaitinamojo tabako produktams ir stipriesiems alkoholiniams gėrimams. Vienus verslo liudijimus brangins, kitus – naikins. Dauguma šių „dovanų" didžiausias skyles išdraskys mažiausias pajamas gaunančių gyventojų kišenėse – juk būtent jiems padidėjusi šių mokesčių našta kerta smarkiausiai.
Labiausiai nuotaiką valdžios grinčams knieti sugadinti linksmiesiems miestelėnams, tiems, kurie dovanoms užsidirba patys. Didesnių pajamų gavėjai Naujųjų rytą atsibus neradę „lubų"! Tik šiemet įvestos Sodros „lubos", turėjusios paskatinti šalyje kurtis aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, bus „pavogtos" pakeičiant jas didesniu gyventojų pajamų mokesčiu.
Grinčo klasta čia nesibaigia – apsiskelbęs, kad šiemet visi gaus vienodas dovanas, kiekvienam įteiks ne po konstruktorių ar žaidimų konsolę, o po anglių maišą – didesnius mokesčius pajamoms. Didesni mokesčiai laukia gavusių kitų rūšių pajamas, pavyzdžiui, dividendus. „Juos gaunančių verslininkų šventinis stalas ir taip fazanais nukrautas", pamanysite. Bet faktai rodo ką kitą – 77 proc. visų dividendų gavėjų pernai gavo vidutiniškai 506 eurus per metus, arba po 42 eurus per mėnesį siekusius dividendus. Panaši situacija ir kalbant apie kitas pajamas, kurios kitąmet bus apmokestinamos didesniu gyventojų pajamų mokesčio tarifu – honorarus, autorinius atlyginimus, turto nuomos pajamas, dovanas ir prizus.
Bet juk Grinčas savo krepšy turi ir tikrai „puikių" dovanų – štai, vaiko pinigai didės 10 eurų. Tačiau įteikęs dovaną vaiko pinigais, Kalėdų niekšelis perpus sumažino kitą dar pernai pažadėtą dovaną – neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) – sumą, kuria darbo užmokestis nėra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). O kur dar alternatyvus pasiūlymas siaurinti gyventojų, galinčių savo pajamoms taikyti šį NPD, ratą ir didesniais mokesčiais „apdovanoti" penktadalį šalies dirbančiųjų?
Kalėdos – stebuklingas metas, susikaupimo ir džiaugsmo šventė. Tačiau prieškalėdiniame šurmulyje svarbu neprarasti budrumo, nes dėka Kalėdų Seneliais apsimetusių piktadarių mūsų kitų metų ne tik šventinis bet ir kasdienis stalas gali būti skurdesnis.
Ieva Valeškaitė yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė
