Asmeninis archyvasSvarstant mokesčių pakeitimus Lietuvoje – ar tai būtų didesni tarifai aukštoms pajamoms, nauji mokesčiai NT ar kiti pasiūlymai – būtina nepamiršti platesnio konteksto.
Mokesčiai nėra tik mūsų vidaus reikalas – jie yra mūsų konkurencingumo dalis globalioje ekonomikoje. Kaip rodo kitų šalių patirtis, mokesčių konkurencija tarp valstybių tiesiogiai veikia tai, kiek pinigų galime surinkti į biudžetą, kokias investicijas pritraukti ir kaip užtikrinti valstybės ilgalaikį finansinį stabilumą. Kiekvienas sprendimas dėl mokesčių turėtų būti vertinamas ne tik per socialinio teisingumo ar papildomo gynybos finansavimo prizmę, bet ir per tai, kaip tai paveiks mūsų konkurencingumą: ar būsime patrauklūs investuotojams, ar neprarasime talentų, ar išlaikysime stiprią ekonomiką, galų gale – ar tai tikrai padidins, o ne sumažins mūsų pajamų surinkimą.
Mokesčių politika tampa globalia
Visame pasaulyje vyksta intensyvios diskusijos apie mokesčių politiką: ar būtina diegti minimalų pelno mokestį tarptautiniu mastu? Kaip kovoti su „mokesčių rojų“ praktika? EBPO ir ES jau kuria bendrus standartus, kad sumažintų „lenktynes žemyn“ – kai šalys konkuruoja vis mažesniais mokesčiais. Šios tendencijos parodo, kad mokesčių politika jau nebėra vien nacionalinė – ji tampa tarptautinių diskusijų tema. Lietuvai svarbu ne tik stebėti šiuos pokyčius, bet ir aktyviai dalyvauti, kad galėtume apginti savo interesus bei rasti sprendimus, kurie tiktų mūsų ekonomikai ir visuomenei.
Kaip kitos šalys pritraukia: „Apple“ ar „Google“
Kalbant apie mokesčių konkurenciją, verta prisiminti, kaip veikia šis „žaidimas“ pasaulyje. Airija su savo 12,5 proc. pelno mokesčiu pritraukė milžinus kaip „Apple“ ar „Google“. Kipras ir Malta siūlo finansų sektoriui itin palankias sąlygas, o Estija iki šiol taikė 0 proc. pelno mokestį reinvestuojamam pelnui, todėl tapo patraukliu startuolių centru. Tačiau dabar net Estija jau planuoja įvesti mokestį reinvestuotam pelnui – tai rodo, kad net labai „draugiškos“ mokesčių sistemos gali keistis. Tik ar pokyčiai laimi?
Mažesni mokesčiai – mažiau pajamų švietimui ar sveikatai
Iš pirmo žvilgsnio visa tai atrodo kaip paprastas „akcijų“ žaidimas: sumažini mokesčius – pritrauki verslus ir talentus. Bet realybė – kur kas sudėtingesnė. Mažesni mokesčiai gali reikšti daugiau investicijų, bet taip pat mažiau pajamų viešosioms paslaugoms – švietimui, sveikatai, infrastruktūrai. O valstybėms, kurios nesugeba „žaisti“ šio konkurencijos žaidimo, gali tekti susidurti su didesne nelygybe ar atskirtimi.
O kaip Lietuva? Mes nesame „mokesčių rojus“, bet mūsų mokesčių aplinka – gana konkurencinga. Pelno mokestis – 15 proc., GPM – 20 proc. bazinis tarifas, dividendams – 15 proc. Pastaruoju metu vis garsiau diskutuojama apie didesnį GPM tarifą aukštoms pajamoms – 25 proc., 32 proc. ar net jau galimai dingę 36 proc. Tačiau net ir toks tarifas, atsižvelgiant į regiono kontekstą, gali turėti įtakos investicijų srautams ir talentų sprendimams.
Didesni tarifai – nebūtinai didesnės pajamos
Iš to kyla paprasta, bet labai svarbi išvada: didesni tarifai nebūtinai reikš daugiau pinigų biudžete. Gali nutikti priešingai – surinksime mažiau, nes verslas ir investicijos keliaus ten, kur mokesčių našta mažesnė. Tai rodo ir kitų šalių pavyzdžiai. Tad kiekvieną kartą svarstant mokesčių pokyčius verta prisiminti: Lietuva konkuruoja ne viena. Mokesčiai yra ne tik sąskaita, kurią turime apmokėti, bet ir strateginis klausimas, nuo kurio priklauso mūsų ilgalaikė sėkmė.
Ir dar vienas aspektas, apie kurį dažnai pamirštame – mokesčių stabilumas. Tik nuosekli ir stabili mokesčių sistema gali užtikrinti patikimą planavimą verslui ir investuotojams bei padėti išlaikyti Lietuvą konkurencingą ir patrauklią ne tik šiandien, bet ir ateityje.
Dr. Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė yra VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto (VU EVAF) mokslininkė, dėstytoja
