Asmeninis archyvasFinansų ministerija pristatė eilę mokestinių pakeitimų, kurių jau nebegalima vadinti kosmetiniais. Pasak mokesčių reformos autorių, turėsime net 5 gyventojų pajamų mokesčio tarifus, keičiasi individualios veiklos apmokestinimo tvarka. Prie pridėtinės vertės mokesčio naštos, vartotojams teks susimokėti naują draudimo mokestį ir mokestį už saldžiuosius gėrimus, be to, naikinama PVM lengvata šildymui. Gerokai praplečiamas gyvenamojo nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojų ratas, tačiau sušvelninami tarifai. Planuojama įvesti papildomą komercinio NT (išskyrus žemės ūkio objektus) mokestį, kurio pajamos bus skiriamos gynybai.
Ekonomistai ne kartą įspėjo, kad pajamų mokesčiai yra žalingi ekonomikos augimui, tad juos koreguoti reikia labai atsargiai, ekonomikos plėtra atsparesnė taršos, turto ir vartojimo mokesčiams. Taigi, Finansų ministerijos siūlomi mokestiniai pokyčiai kelia rimtų klausimų tiek dėl jų ekonominio efektyvumo, tiek dėl ilgalaikės Lietuvos konkurencingumo perspektyvos. Rizikuojame savo pavyzdžiu iliustruoti, kaip praktiškai veikia Lafero kreivė – vietoje didesnių įplaukų į biudžetą galime sulaukti priešingo efekto. Ypač tai tikėtina aplinkoje, kur mokesčių sistemos nuspėjamumas tampa vis mažesnis.
GPM tarifų įvairovė ir stiprėjantis progresyvumas siunčia nepalankų signalą investuotojams, ypač tiems, kurie kuria aukštos pridėtinės vertės verslus, vysto startuolių ekosistemą ar ieško šalių, palankių talentų pritraukimui. Lietuva šiuo metu ir taip susiduria su neišvengiamu geopolitinės rizikos užkratu. Dėl aukštesnio pajamų apmokestinimo rizika, kad kapitalas pasitrauks ten, kur aplinka stabilesnė ir draugiškesnė, tik didėja.
Kita kryptimi einama su NT apmokestinimu – bazė plečiama ir vis labiau priartėjama prie visuotinio NT mokesčio. Gera žinia jau nekilnojamojo turto mokestį mokantiems gyventojams, nes tarifai švelnėja. Už tai galima tik padėkoti, turint omenyje Registrų centro numatomus masinius NT perkainojimus, dėl kurių būsto mokestinės vertės nuo kitų metų būtų grubiai dvigubai didesnės. Nuo jų dabartiniais tarifais priskaičiuoto NT mokesčio našta pašoktų itin reikšmingai.
Dygsta pora naujų mokesčių, kuriuos galiausiai susimokės vartotojai – už draudimo paslaugas ir saldintų gėrimų mokestis.
Komercinio NT papildomas apmokestinimas dar labiau paaštrina klausimą – kodėl vėl išimtis daroma žemės ūkio paskirties objektams? Jei jau „metamės“ gynybai, natūralu būtų tikėtis, kad visi sektoriai prisidėtų proporcingai.
Ir vėl didinamas pelno mokestis – jau antrus metus iš eilės. Toks dažnas to patiems mokesčio kaitaliojimas neigiamai veikia verslo aplinką ir siunčia nekokius signalus užsienio investuotojams. Ypač, kai išorinis neapibrėžtumas dėl agresorių kaimynystės, besikeičiančios geopolitinės galios pusiausvyros, D. Trumpo pradėtų muitų karų ir kitų aplinkybių šiuo metu pasiekė itin aukštą lygį. Tokiose sąlygose bent jau vidaus taisyklės turėtų būti kuo pastovesnės – tai padėtų ekonomikos dalyviams planuoti investicijas, plėtrą ir apskritai veiklą. Deja, šiuo metu daroma priešingai.
Mokestinė sistema rizikuoja tapti dar labiau gremėzdiška. Toks modelis visiškai netinka mažai, atvirai, aiškumu, skaidrumu ir lankstumu konkuruojančiai ekonomikai. Didesnių biudžeto pajamų klausimą buvo galima spręsti daug paprasčiau – šiek tiek padidinus PVM ir kartu užtikrinus socialiai pažeidžiamų grupių apsaugą tikslingomis priemonėmis. Tai, vietoj šio naujų tarifų ir mokesčių „baroko“, būtų buvęs aiškesnis, skaidresnis ir kur kas taiklesnis sprendimas.
Indrė Genytė-Pikčienė yra Šiaulių banko grupės vyriausioji ekonomistė
