Jei yra valdžia, jos reikalavimams reikia paklusti, tvirtino Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narys Zbignevas Jedinskis, feisbuko paskyroje komentuodamas Baltarusijoje kilusius protestus. Politiko teigimu, ten milicija tik gina šalies Konstituciją. Smurtas, matyt, šiuo atveju neturi jokios reikšmės.
Deja, tai tik vienas atvejis iš daugelio, apie kurį išgirdus apima svetima gėda. Įvykiai Baltarusijoje Lietuvos politikų neturėtų būti išnaudojami kaip papildoma eterio galimybė prieš artėjančius Seimo rinkimus. Vis dėlto užmerkti akių prieš Lietuvos politikų požiūrį į tai, kas vyksta Minsko gatvėse, taip pat nederėtų. Ypač kai apie tai kalba politikas, spalio 11 d. vesiantis vieną iš dabartinės valdančiosios koalicijos narių į Seimo rinkimus.
Žiniasklaidoje šis Z. Jedinskio komentaras nepastebėtas neliko, pasipiktinimas nuskambėjo visuomenininkų lūpomis. Tačiau nuo pozicijos, kad valdžia yra aukščiau žmonių, reikalaujančių laikytis Konstitucijos, ir tiesioginio palaikymo diktatūrai neatsiribojo nei Z. Jedinskio partijos kolegos, nei kiti vienoje valtyje su LLRA-KŠS sėdintys valdančiosios daugumos nariai. Kritikos nebuvo ir iš prezidentūros. Tai galbūt taip nedraskytų akių, jei partijos lyderiai būtų pirmą kartą prisišnekėję ar įsivėlę į skandalus. Arba jei į jų veiksmus būtų nors sykį atitinkamai reaguota.
Tačiau nei tada, kai pasipylė klausimai dėl su LLRA-KŠS vėliava į Seimą patekusios Rusų aljanso narės Irinos Rozovos ryšių su Rusijos diplomatais, nei tada, kai į viešumą ėmė kilti skandalai, susiję su susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus, Seimo nario Michalo Mackevičiaus ir jo vadovaujamos Lietuvos lenkų sąjungos, Lenkijos prokuratūros kaltinamos dešimties tūkstančių zlotų iššvaistymu, veiklos nebuvo jokios aiškios Lietuvos politinio elito valios bent jau atsiriboti nuo šios partijos veiklos. Ką jau kalbėti apie ryžtą prisiimti politinę atsakomybę. Nei valdantieji, nei prezidentas Gitanas Nausėda taip ir neleido LLRA-KŠS suprasti, kad šantažas (o jo būta ir dėl valdančiosios daugumos sudarymo, ir dėl jos ateities, kitų metų biudžeto priėmimo) turi baigtis.
