Asmeninis archyvasKasmet per įvairias tarptautines ir nacionalines su finansine sveikata susijusių dienas padaugėja patarimų tvaresniam finansų valdymui. Socialinių tinklų įrašai, tinklalaidės, ekspertų patarimai – tik semkis žinių ir taikyki jas praktikoje. O kaip pavyksta jais pasinaudoti kasdienybėje ir kokiomis nuotaikomis šiandieną – balandžio 14-ąją – pasitinkame Nacionalinę finansinio raštingumo dieną?
Kasdienių finansų balansas, finansinė pagalvė, draudimo apsaugos, pasirengimas pensijai ir atsakingas skolinimasis. Tai – 5 poliai, ant kurių pastatyta tvirta finansinė sveikata ir atsparumas finansiniams netikėtumams.
Vis dėlto, reikšmingai gyventojų daliai šių elementų trūksta. Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, 37 proc. gyventojų išlaidos yra didesnės už pajamas. Kitaip tariant, šie gyventojai nėra užsitikrinę paties bazinio finansinės sveikatos elemento – kasdienių finansų balanso. Išleisdami mažiau nei uždirbame, galėtume ne tik saugiau jaustis kasdienybėje, bet ir atrasti erdvės trumpalaikio bei ilgalaikio saugumo užsitikrinimui – finansinio rezervo bei pensijos kaupimui.
Tolimesnė ateitis – mažiau saugumo
Neužsitikrinus tvaraus pajamų ir išlaidų balanso, nukenčia ir kitos svarbios finansinės sveikatos sritys. „Swedbank“ duomenimis, apie du trečdalius gyventojų neturi bent 500 eurų siekiančios finansinės pagalvės – santaupų, kurios pagelbėtų netikėtai padidėjus išlaidoms ar sumažėjus pajamoms.
Ir nors mažiausias pajamas gaunantys gyventojai natūraliai turi mažiau erdvės taupymui, bent 500 eurų rezervą sukaupti nesiseka ir tiems gyventojams, kurių pajamos atskaičius mokesčius sudaro 2 tūkst. eurų.
Deramai nesame pasirūpinę ir tolimesne ateitimi ar atsparumu didesniems finansiniams netikėtumams. Draudimo apsaugomis nepasirūpinę 55 proc., o savarankišku kaupimu pensijai – net 65 proc. banko klientų.
Čia verta prisiminti psichologijoje vartojamą terminą „dabarties šališkumas“, kuomet šiandienos išlaidos mums atrodo nepalyginamai svarbesnės nei abstraktus finansinis saugumas ateityje. Šiam mąstymo modeliui bet kada iššūkį mesti gali, pavyzdžiui, trūkęs vamzdis ir kelis ar kelias dešimtis tūkstančių eurų siekiantys nuostoliai.
Tuo metu nekaupiant pensijai savarankiškai, ji turėtų siekti maždaug 35 proc. buvusių pajamų sudarančią „Sodros“ senatvės pensiją. Pamąstyti, ar tokios sumos pakaks norimam pragyvenimo lygiui, reikėtų iš anksto, o ne prieš paskutinį kartą užveriant darbovietės duris.
Gyvenimas į skolą, bet su viltimi
Mūsų galimybes siekti tvaresnės finansinės elgsenos ir geresnės finansinės sveikatos dažniausiai riboja nenoras detaliai išanalizuoti savo išlaidas. Tačiau išleisti daugiau nei uždirbame, gyventi be santaupų ar draudimo ir tikėtis, kad ateitis kažkaip pati susitvarkys – tai finansinė strategija, paremta optimizmu ir (potencialios) realybės ignoravimu, o ne planavimu.
Vis dėlto, Nacionalinę finansinio raštingumo dieną yra erdvės ne tik savo žinių bei įgūdžių tobulinimui, bet ir optimizmui. Trečius metus iš eilės „Swedbank“ skaičiuojamas Finansinės sveikatos indeksas rodo teigiamų ženklų. Šalies gyventojų finansinė sveikata pamažu gerėja – nuo 2023 m. ūgtelėjęs 6 proc. punktais, indeksas siekia 57 balus iš 100. Gyventojų finansinės galimybės ir gebėjimai valdyti finansus gerėja sparčiau nei finansinės žinios.
Pamėginus įgyti daugiau žinių ir įdėjus pastangų pritaikyti jas praktikoje, galime tikėtis, kad ateis laikas, kai Nacionalinę finansinio raštingumo dieną ne minėsime, o iš tiesų švęsime.
Justina Bagdanavičiūtė yra „Swedbank“ finansinio raštingumo srities vadovė
Indeksas sudarytas remiantis apklausa, kurioje įvertintos žmonių ekonominės žinios ir gebėjimas valdyti asmeninius finansus. Apklausą 2025 m. sausį atliko „Kantar Sifo“. Joje apklausta 6 000 dalyvių nuo 18 iki 75 metų Švedijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Apklausa parengta remiantis standartizuotais Pasaulinio finansinio raštingumo kompetencijos centro klausimais, „Swedbank“ klientų apklausomis bei Finansinio sveikatingumo tinklo ir JAV Vartotojų finansinės apsaugos biuro pavyzdžiais.
