Asmeninis archyvasIlgai netruko, kol JAV prezidento Donaldo Trumpo sėjamas chaosas, o pasakius tiksliau – destrukcija, atsirito iki Senojo žemyno krantų ir netgi ima kelti rimtų iššūkių mūsų saugumui ir netgi išlikimui.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Dar neseniai atrodė viskas aišku ir akivaizdu. Rusija neišprovokuota užpuolė Ukrainą ir rėmėsi vos kelių kitų diktatūrų parama: Baltarusijos teritorija, Irano bepiločiais, Šiaurės Korėjos raketomis ir kariais, prekyba su Kinija, sušvelninusia technologijų deficitą Vakarams įvedus sankcijas. D. Trumpas & Co. viską apvertė aukštyn kojomis: karo nusikaltėlis Vladimiras Putinas reabilituojamas, Volodymyras Zelenskis apšaukiamas diktatoriumi ir kaltinamas pradėjęs karą, Europai žeriami nepagrįsti priekaištai dėl žodžio laisvės ribojimų.
Be abejo, iš D. Trumpo antrojo laukta daugiau chaoso, cinizmo ir įniršio nei iš pirmojo, tačiau naujoji versija ne tik gerokai pranoko originalą, bet ir apsistatė arogantiškais be skrupulų veikiančiais padlaižūnais, atvėrusiais kelis frontus – prieš pačias JAV, mėginant perlaužti valstybės stuburą, ir prieš draugiškus kaimynus bei ilgamečius sąjungininkus, kuriems klijuojama išlaikytinių etiketė. Tai ciniška ir neteisinga. Tik vienas faktas – Lietuvos karys žuvo amerikiečių kare Afganistane. Šis karas nusinešė devynių estų, keturių latvių gyvybę. Žuvo 43 Danijos ir 159 Kanados kariai. Šalių, kurias antrosios kadencijos pirmosiomis dienomis apgailėtinai užsipuolė D. Trumpas. Afganistane gyvybę paaukojo 1160 karių iš kitų NATO ir Aljansui nepriklausančių sąjungininkių šalių, neskaičiuojant amerikiečių. Milžiniška ir kartu nesuvokiama kaina tik pinigus vertinantiems naujiesiems Baltųjų rūmų šeimininkams.
Bet tokia dabar realybė ir su tuo tenka susitaikyti. Kiti Kongreso ir Senato rinkimai JAV vyks tik 2026-ųjų rudenį, kurie galėtų nusverti dabar D. Trumpui palankią respublikonų daugumą ir supančioti jį įpusėjus kadencijai. Tai geriausias scenarijus ir jis nėra garantuotas. Bet net ir jam išsipildžius laukia dveji sumaišties metai, kai amerikiečiams teks ginti savo Konstituciją nuo net ne alternatyvioje realybėje, bet alternatyviame kosmose gyvenančio D. Trumpo ir jį supančių personažų.
Todėl Europoje ir Lietuvoje yra reikalų.
Laukia dveji sumaišties metai, kai amerikiečiams teks ginti savo Konstituciją nuo net ne alternatyvioje realybėje, bet alternatyviame kosmose gyvenančio D. Trumpo ir jį supančių personažų.
NATO byrant akyse reikia naujo aljanso. Pavadinkime jį NETO – Šiaurės Europos Sutarties Organizacija. Jos pagrindą turėtų sudaryti Šiaurės Europos ir Baltijos jūros baseino šalys, patikimos ir adekvačiai vertinančios Rusijos grėsmę. Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Danija, Norvegija, Lenkija, Vokietija, Jungtinė Karalystė – 220 mln. gyventojų ir daugiau nei 10 trln. JAV dolerių BVP. Tai trečdaliu daugiau žmonių ir penkis kartus didesnė ekonominė galia nei Rusijos, skaičiuojant tik BVP, bet dar nevertinant technologinio ir mokslinio pranašumo bei visuomenių atsparumo, nes demokratijos čia turi įtikinamą pranašumą prieš diktatūras.
Jei JAV atitolsta nuo NATO, šios šalys yra sveikiausia likusio aljanso dalis – be Rusijos grėsmių nejaučiančių pietų europiečių ir Kremliaus Trojos arklių Budapešte ar Bratislavoje. Prie šiauriečių galėtų prisijungti Rumunija, Nyderlandai, Čekija. Reikėtų pakviesti Turkiją ir, žinoma, Ukrainą. Su jomis didelė NETO ekonominė galia įgytų įspūdingą karinę jėgą.
*****susije*****
Palankiai krinta ir politinės kortos. Lyderystę ginti Ukrainą rodantis Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris pagaliau įgijo savęs vertą partnerį Vokietijoje, kurioje šolcinimo erą netrukus nutrauks Friedrichas Merzas. NETO galėtų tapti paramos Ukrainai avangardu ir atsarginiu variantu, jei NATO iš tiesų pakriktų.
Lietuvoje irgi reikia keisti požiūrį. Ieškant lėšų 5–6 proc. BVP siekiančioms gynybos reikmėms, būtina galvoti ne tik iš kur pinigų gauti ir pasiskolinti, bet ir kur neišleisti. Laikas išnaikinti mokesčių lengvatas ir išimtis, o ne svarstyti apie naujas. Baigti žaisti su gerovės valstybės idėja, nes nei Gitanas Nausėda, nei juo labiau valdančioji dauguma neturi žalio supratimo, kas iš tiesų yra gerovės valstybė. Nurėžti pašalpas ir kompensacijas visiems, kas negyvena realiame skurde. Baigti svaigti apie keturių darbo dienų savaitę, kurią stumia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė. Pamiršti apie naujas ministerijas ir kitas vertės nekuriančias viešąsias išlaidas.
Ir liautis save raminti, kad rusai tikrai nepuls pusmetį ar metus, kaip siūlo premjeras Gintautas Paluckas. Tikslas yra ne apsiginti, bet atgrasyti, kad net nebūtų svarstoma pulti Lietuvą, Lenkiją ar Suomiją. NATO ir JAV su D. Trumpu nebėra saugumo garantai. Užsitikrinti naują vėluojame mažiausiai trejus metus.
Ovidijus Lukošius yra IQ vyriausiasis redaktorius
