Laikrodžio dūžiai ir naujos pradžios viltis. Taip pasitinkame kalendorinius Naujuosius metus. O naujuosius politinius metus ES pradėjome rugsėjo 15 d., kai Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen skaitė antrąjį savo metinį pranešimą apie Bendrijos padėtį. Tai kalba, kurioje apžvelgiami praėję metai ir užsibrėžiami tikslai ateinantiems – kaip dažnas iš mūsų tai daro Naujųjų metų naktį.
Vasaros pabaigoje pasiekėme vieną iš tikslų – visiškai paskiepyti 70 proc. suaugusiųjų ES. Be to, esame užsitikrinę 1,8 mlrd. papildomų dozių, kurių pakaks mums ir mūsų kaimynams ne tik paskiepyti to dar nepadariusiems, bet ir kai prireiks stiprinamųjų dozių. Esame vieninteliai, kurie su likusiu pasauliu pasidalijo puse savo pagamintų vakcinų – per 700 mln. dozių pasiekė daugiau kaip 130 šalių. Tam, kad galėtume atverti Europos sienas, reikia ne tik vakcinų, bet ir patikimos sistemos, kuri leistų įsitikinti, jog žmogus turi imunitetą. Sprendimą – ES COVID skaitmeninį sertifikatą – pasiūlėme kovo mėnesį. Šiandien visoje Europoje sugeneruota daugiau kaip 400 mln. sertifikatų. Jį įdiegė 42 šalys keturiuose žemynuose. Šiemet siūlome įsteigti Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms instituciją HERA. Ji padės Europai anksčiau ir geriau reaguoti į ateityje kilsiančias grėsmes sveikatai.
Pandemija smogė ne tik žmonių, bet ir ekonomikos sveikatai. Giliausiai ekonomikos krizei nuo Antrojo pasaulinio karo spręsti pasirinkome beprecedentį atsaką – 800 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę „NextGenerationEU“. Ja siekiame ne tik įsukti ūkį, bet ir jį transformuoti į žalesnį, skaitmeniškesnį ir atsparesnį. Patvirtintas 2,2 mlrd. eurų vertės Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas ir jau pervestas 289 mln. eurų išankstinis finansavimas jam įgyvendinti. Darbo vietoms apsaugoti sukūrėme SURE – Europos laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti. Pagal SURE Lietuvai skirta 957 mln. eurų. Jau matome šių mūsų greitų ir bendrų pastangų vaisius. Po praėjusios finansų krizės prireikė 8 metų, kol Europos BVP vėl pasiekė ikikrizinį lygį. Šįkart tikimės, kad ikipandeminį lygį 19 valstybių narių pasieks šiemet, o likusios – kitąmet.
Dabar mūsų uždavinys – kad auganti ekonomika nedidintų esamų ir nekurtų naujų atskirčių visuomenėje. Ekonomikos krizės skaudžiausiai kerta jaunajai kartai. Po pasaulinės finansų krizės jaunimo nedarbas Lietuvoje buvo perkopęs 30 proc. ribą. Tiems jauniems žmonėms, kurie neranda darbo, studijų ar kitų mokslų, pasiūlysime naują programą ALMA. Ji suteiks galimybę įgyti laikino darbo kitoje valstybėje narėje patirties. Įgyti kompetencijos, užmegzti ryšių ir susikurti savą europinę tapatybę – taip, kaip tai besimokantiems suteikia „Erasmus+“.
Dabar mūsų uždavinys – kad auganti ekonomika nedidintų esamų ir nekurtų naujų atskirčių visuomenėje.
Kilus naujai krizei prie Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos sienos, besiribojančios su Baltarusija, Europa taip pat reagavo greitai. Netrukus po Lietuvos prašymo atsiliepė 18 valstybių narių, buvo pradėta siųsti pagalba. Lietuvos pasieniečiams patruliuoti padeda „Frontex“ pareigūnai, Europos prieglobsčio paramos biuro ekspertai konsultuoja Lietuvos tarnybas ir teikia vertimo paslaugas, Europolo darbuotojai padeda Lietuvos policijai. Rugpjūčio 10 d. Europos Komisija patvirtino 36,7 mln. eurų vertės paramą Lietuvai. Metiniame pranešime EK pirmininkė aiškiai pasakė: „Minsko režimas žmones pavertė įrankiais. Susodino juos į lėktuvus ir tiesiogine to žodžio prasme stūmė Europos sienų link. To negalima toleruoti. Ir tai rodo greita Europos reakcija. Galite būti tikri, toliau palaikysime Lietuvą, Latviją ir Lenkiją. Ir vadinkime daiktus tikraisiais vardais: tai hibridinė ataka, kuria siekiama destabilizuoti Europą.“
Savo akiratyje išlaikome jau anksčiau paskelbtus ilgalaikius tikslus. Pernai pranešta apie Europos skaitmeninio dešimtmečio pradžią. Dabar turime dėti daugiau pastangų, kad skaitmeninė pertvarka vyktų pagal Europos taisykles ir vertybes. Šių metų kalboje pirmininkė pristatė naują iniciatyvą – Europos lustų aktą. Europai lustai svarbūs, nes be jų niekas neveiktų: nuo išmaniųjų telefonų ir elektrinių paspirtukų iki traukinių ar pažangiųjų gamyklų. Šiandien esame priklausomi nuo Azijoje gaminamų moderniausių lustų. Todėl mūsų tikslas – sukurti moderniausią europinę lustų ekosistemą, kad galėtume patys saugiai jais apsirūpinti.
Ne kartą esame įrodę, kad vieninga Europa gali daugiau. Dabar pats metas kalbėti, ką dar galėtume nuveikti. Tam turime unikalią progą – Konferenciją dėl Europos ateities. Šios konferencijos renginiai vyksta ir vyks visoje Europoje, taip pat Lietuvoje. Kviečiu dalyvauti renginiuose, rengti savus ir teikti idėjas Konferencijos dėl Europos ateities interneto platformoje.
Kaip savo kalboje sakė EK pirmininkė, „se sembra impossibile, allora si può fare“ („nors atrodo neįmanoma, tai gali būti padaryta“). Šis įsitikinimas mus veda į priekį pandemijos ir ekonomikos krizės metu. Juo vadovaukimės ir siekdami naujų tikslų. Nes „tokia yra Europos dvasia. Tokia yra Europos ateitis.“
Agnė Kazlauskaitė yra Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje laikinoji vadovė.
