Asmeninis archyvasXX-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje teigiama: „Siekdami išlaikyti mokestinės sistemos stabilumą ir patrauklumą investicijoms, neįvesime naujų mokesčių“. Tačiau toje pačioje programoje sakoma ir tai, kad „bankams taikysime finansinio stabilumo mokestį, skaičiuojamą nuo įsipareigojimų“. Be to, reikia nepamiršti, kad daug reikšmingų mokestinių pakeitimų priėmė dar XIX Vyriausybė, ir jie įsigalios tik nuo 2026 m., jau naujosios Vyriausybės darbo metu. Programoje numatyti ir kiti mokestiniai pokyčiai. Kadangi programos nuostatos vietomis prieštarauja viena kitai, o nemaža dalis pakeitimų jau priimta ankstesnės Vyriausybės, šiandien sunku tiksliai prognozuoti, ko dar galime sulaukti, tačiau tikėtina, kad didžiausi pokyčiai bus susiję su akcizais ir bankų apmokestinimu.
Bankų finansinio stabilumo mokestis
XX-osios Vyriausybės programoje aiškiai numatyta, kad laikinas bankų solidarumo įnašas bus pakeistas nuolatiniu finansinio stabilumo mokesčiu, skaičiuojamu nuo įsipareigojimų. Toks sprendimas iš esmės reiškia, kad finansų sektorius taps labiau įpareigotas prisidėti prie valstybės poreikių finansavimo, ypač gynybos ir viešųjų paslaugų srityse. Kita vertus, nuolatinis vieno sektoriaus išskyrimas kelia rizikų – jis gali būti suvokiamas kaip diskriminacija, mažinanti Lietuvos finansų rinkos patrauklumą, skatinti įmonių veiklos mažinimą ar net pasitraukimą, o galiausiai lemti ir bankų paslaugų brangimą verslui bei gyventojams. Reikia pažymėti, kad Europos Sąjungoje (ES) nėra plačiai taikomos praktikos nuolat papildomai apmokestinti bankus – dažniausiai tokie mokesčiai įvedami tik laikinai, reaguojant į ekonomines ar finansines krizes. Todėl nenuostabu, kad šis klausimas jau kelia daug diskusijų viešojoje erdvėje, ir tokių diskusijų tikrai reikės, nes kol kas neatsakytų klausimų ir galimų pasekmių išlieka gerokai daugiau nei aiškumo.
Degalų akcizai: laikinas stabdis ar neišvengiama ateitis?
XX-oji Vyriausybė programoje numato laikinai stabdyti numatytą degalų akcizų didinimo trajektoriją, taip siekdama sumažinti spaudimą transporto sektoriui, logistikai ir gyventojams. Trumpuoju laikotarpiu tai gali padėti pristabdyti infliaciją ir palengvinti kasdienes išlaidas, tačiau ilgainiui toks sprendimas kelia klausimų dėl suderinamumo su ES aplinkosaugos ir klimato politikos įsipareigojimais, kurie numato nuoseklų akcizų augimą. Jei Lietuva pernelyg ilgai dels sugrįžti prie šių įsipareigojimų, gali tekti kompensuoti skirtumą sparčiau didinant mokesčius ateityje. Todėl akcizų klausimas, nors ir pristatomas kaip laikinas palengvinimas, išlieka neatsiejamas nuo platesnės diskusijos apie valstybės biudžeto tvarumą, aplinkosaugos tikslus ir Lietuvos patikimumą ES partnerių akyse.
Tabako ir alkoholio akcizai: greitesnis didinimo grafikas
Skirtingai nei degalų akcizų atveju, tabako ir alkoholio produktų apmokestinimo kryptis XX-osios Vyriausybės programoje yra ne tik aiški, bet ir spartesnė – numatoma šių akcizų didinimo trajektoriją paspartinti, palyginti su iki tol galiojusiu grafiku. Tai dera su tiek Lietuvos, tiek ES siekiu mažinti žalingų įpročių paplitimą bei jų sukeltas sveikatos išlaidas, o kartu užtikrina papildomas pajamas valstybės biudžetui. Tačiau spartesnis akcizų didinimas gali turėti ir šalutinių padarinių: pernelyg greitai kylant kainoms, rizikuojama paskatinti šešėlinės prekybos augimą, ypač pasienio regionuose, kur alternatyvų įsigyti pigesnių produktų netrūksta. Todėl didinant akcizus būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp sveikatos politikos tikslų ir fiskalinio efektyvumo, kad būtų išvengta priešingo nei siekiama rezultato.
Efektyvumas, šešėlis ir mokesčių skaidrumas
20-oji Vyriausybė programoje deklaruoja siekį, kad mokesčių sistema būtų efektyvi, skaidri ir socialiai teisinga. Tačiau kol kas tai skamba labiau kaip bendros frazės nei konkretūs veiksmai. Pavyzdžiui, žadama supaprastinti prievoles mažoms įmonėms ir pradedantiesiems verslininkams, diegti daugiau elektroninių paslaugų bei automatizuoti administravimą – bet kaip šie tikslai bus įgyvendinti, nenurodyta. Lygiai taip pat kalbama apie šešėlio mažinimą: numatoma griežtinti atsakomybę, stiprinti institucijų pajėgumus, diegti išmaniąją kontrolę, bet nėra aišku, kokie konkretūs instrumentai ir kokiu mastu bus taikomi, todėl lieka neaišku, ar tai bus esminis proveržis, ar tik jau seniai kartojami pažadai. Kiek aiškesnės gaires galima įžvelgti dėl PVM ribos peržiūros – ši nuostata signalizuoja, kad gali būti svarstomas ribos didinimas, tad smulkesni verslai bent jau teoriškai galėtų sulaukti palankesnių sprendimų. Taip pat numatoma daugiau laisvės savivaldybėms – didesnės pajamų formavimo galimybės, daugiau savarankiškumo vietinių mokesčių srityje, tačiau kol kas tai tik politinė deklaracija, nes konkrečių įrankių nenumatyta. Iš viso šio paketo labiausiai tikėtinas tęstinumas ten, kur sprendimus stumia ES politika – tai mokesčių vengimo ribojimas, tarptautinių korporacijų apmokestinimas ten, kur vykdoma veikla, ar diskusijos dėl bendrų principų ES lygmeniu. Visa kita kol kas išlieka daugiausia pažadai, kurių realus įgyvendinimas priklausys nuo politinės valios ir administracinių gebėjimų.
Nuspėjamumo pažadas su daugiau klausimų nei atsakymų
XX-osios Vyriausybės programos mokestinės nuostatos išryškina tam tikrą vidinę įtampą: viena kryptis – tęsti XIX Vyriausybės pradėtus darbus, kita – atsiradę nauji akcentai, daugiausia susiję su bankų apmokestinimu ir akcizais, kuriuos nulėmė pasikeitusi koalicijos partnerių sudėtis. Tokia kombinacija kuria fragmentišką mokestinę darbotvarkę: vieni mokesčiai stabilizuojami ar laikinai stabdomi, kiti didinami sparčiau nei planuota, o dalis lieka neaiškių pažadų lygmenyje. Tai reiškia, kad tiek gyventojams, tiek verslui artimiausiais metais teks veikti aplinkoje, kurioje neapibrėžtumo bus daugiau nei deklaruoto stabilumo. Didžiausia rizika – kad tokia prieštaringa politika gali mažinti pasitikėjimą mokesčių sistema ir kurti nuolatinio „laukiamų pokyčių“ būseną, kai aiškumo stoka pati savaime tampa stabdžiu investicijoms ir planavimui.
Dr. Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė yra VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto (VU EVAF) mokslininkė, dėstytoja
