Sumažėjus apyvartinėms lėšoms, verslai negali tęsti savo tiesioginės veiklos, pradeda vengti finansinių įsipareigojimų, įsisuka įsiskolinimų ratas, o tai turi tiesioginį ryšį su darbuotojų skaičiumi ir darbo užmokesčiu dydžiu.
Dažnu atveju Lietuvoje darbo užmokesčio fondo mažinimas tampa vienu iš pirmųjų pasirinkimų valdant kintamuosius kaštus.
Keletas faktų iš viešai prieinamų šaltinių byloja apie įtemptą darbo rinkos situaciją Lietuvoje:
⦁ 25 tūkst. bedarbių (nedarbo lygis padidėjo 10,8 proc. nuo 2020 m. kovo 17 iki balandžio 12 dienos)
⦁ 50 tūkst. darbuotojų turi nedarbingumą ir gauna ligos išmokas
⦁ 16 proc. tiek sumažėjo biudžeto pajamos per tą patį laikotarpį
⦁ 20 proc. gyventojų, vykdančių individualią veiklą kreipėsi dėl išmokos
Didžiausią tiesioginį neigiamą poveikį pajuto paslaugų sektorius – apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio ir kitos veiklos, mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis.
Remiantis „Creditinfo Lietuva“ pateikiama naujausia informacija, atsiskaitymų delsimo ar vėlavimo tikimybė padidėjo mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonėms, transporto, statybos sektoriuose, o dalies verslo ketinimus restruktūrizuoti sunkumus turinčias įmones rodo išaugusių naujai registruojamų mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonių skaičius. Reikia įvertinti, kad šie sektoriai pasižymi ir aukštesne šešėlinės ekonomikos rizika.
Makro lygiu bedarbystės blogos tendencijos ateina ir iš stipriausių ekonomikų – JAV, Vokietija, kur bedarbystė gali šoktelti virš 20 ir atitinkamai 10 proc.
Silpnėjantis vartojimas pirmaujančiose ekonomikose (bedarbiai iš esmės išimti iš vartojimo grandinės) reiškia, kad grandininė reakcija artimiausiomis savaitėmis pasieks ir mus.
Vertinant praėjusios 2008–2009 m. krizės dinamiką (žr. grafiką apačioje), maksimalus bedarbių skaičius buvo pasiektas po 8–14 mėn., pikas buvo 2011 m. viduryje, kai bedarbystės lygis siekė 16,8 proc.
Šios krizės dėl savo kilmės ir priežasčių nėra tapačios, bet pirminiai sąnaudų optimizavimo mechanizmai tikrai yra panašūs. Tikėtina, kad užsitęsus krizinei situacijai bedarbių skaičius artimiausius pusę metų gali augti, o vidutinis darbo užmokestis taip pat kis į mažesnę pusę.
Sprendimai, siekiant išsaugant darbo vietas daug priklausys nuo to, kaip atskiros interesų grupės suderins savo veiksmus ir kada bus sumažintas per didelis dabartinis neapibrėžtumas verslo sprendimams. Teigti, kad bedarbystė Lietuvoje gali siekti ir 25–28 proc. būtų drąsu, bet tokiam scenarijui reikėtų neatmesti ir jam ruoštis.
_1024.jpg)
Dr. Vaida Pilinkienė yra Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
