Asmeninis archyvasNepaisant ankstesnių baimių dėl Aljanso ateities, birželio pabaigoje įvykusiame NATO viršūnių susitikime Hagoje vyravo džiaugsmingos nuotaikos, netrūko šypsenų, apsikabinimų ir rankų paspaudimų. Tačiau dar metų pradžioje, į Baltuosius rūmus sugrįžus „nenuspėjamam pasaulio lyderiui“ Donaldui Trumpui, šnabždėtasi apie galimą JAV pasitraukimą iš Aljanso, t. y. jo žlugimą, o D. Trumpo reikalavimai gynybai skirti 5 proc. BVP net didžiausiems optimistams atrodė absoliučiai neįmanomi.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Galiausiai NATO lyderių susitikime Hagoje sąjungininkams pavyko parodyti vienybę, rasti kompromisą dėl 5 proc. – tai reiškia tam pačiam D. Trumpui pasijusti nugalėtoju. Dar daugiau – neliko visiškai užmiršta ir Ukraina, kuriai pažadėta parama. Žinoma, skirtingai nei per ankstesnius NATO viršūnių susitikimus, šį kartą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir jo atstovaujamai šaliai teko antraeilis vaidmuo, nes gerame šou žvaigždė gali būti tik viena. Taip pat Rusija liko įvardyta ilgalaike grėsme, nors dar kelios savaitės iki susitikimo baimintasi, kad nei Ukrainai, nei Rusijai vietos viename trumpiausių ar trumpiausiame NATO lyderių susitikimo komunikate neliks.
Vis dėlto ne viskas taip gerai, kaip džiaugėsi NATO generalinis sekretorius, dar „D. Trumpo užkalbėtoju“ vadinamas Markas Rutte. Taigi žvilgtelėkime į tą pusiau tuščios stiklinės dalį, arba kitaip – į rizikas, kurias paliko NATO viršūnių susitikimo Hagoje komunikatas.
Visų pirma, pati formulė, kad 5 proc. BVP gynybai susideda iš 3,5 proc. „kietai“ gynybai (amunicijai, karinei technikai ir t. t.) ir 1,5 proc. su gynyba susijusioms sritims (atsparumo didinimui, infrastruktūros apsaugai, kibernetinėms grėsmėms ir t. t.). Dešimtmečius apleistiems Europos gynybiniams pajėgumams bent šiek tiek pasivyti JAV ir perimti Senojo žemyno saugumą būtini 5 proc. gynybai, bet europiečiai (išskyrus Rytų flangą) geriau pradės mokytis rusų kalbos, nei atsisakys savo įprastos gerovės, todėl „D. Trumpo užkalbėtojo“ pasiūlyta formulė tikriausiai optimalus pasiekimas. Tačiau ir dėl 1,5 proc. kyla klausimų – ar dalis europiečių po „nekieta“ gynyba nepakiš visko, ką tik gali (tiltų turistams, kovos su klimato kaita ir pan.), kad parodytų, jog tą rodiklį pasiekė, o dėl 3,5 proc. „kietai“ gynybai sakys, kad vienu metu dviejų tikslų negali įgyvendinti ir viskas dar priešaky.
NATO generalinis sekretorius pasirinko negadinti šventės dėl nemalonių „smulkmenų“, ir sandoris, kuriuos taip mėgsta JAV prezidentas, buvo sudarytas su didele nuolaida.
Ir ne tik priešaky, bet dar n metų. Juk sutarta pasiekti tuos sudėtus 5 proc. ne 2030 m., kada, kaip įspėja įvairios žvalgybos tarnybos, Rusija turės pajėgumų išbandyti NATO, ne 2032 m., kaip kompromisiškai siūlė M. Rutte, o tik tolimaisiais 2035-aisiais, nes viena didžiųjų Aljanso šalių šį galvos skausmą paprasčiausiai nusprendė palikti kitam parlamentui. 2014 m. NATO lyderiai sutarė pasiekti 2 proc. BVP gynybai ir beveik kasmet kartojo šį pažadą, bet net ir praėjus 11 metų ne visos šalys sugebėjo jį įgyvendinti.
Be to, dar sugebėta įtvirtinti, kad 2029 m. bus peržiūrėti užsibrėžti tikslai: gal kartais Rusija jau bus „vėl demokratiška“ ir viskas liks kaip buvę iki Krymo aneksijos bei visa apimančios invazijos į Ukrainą? Kam tada leisti pinigus tankams – juk jų vamzdžių sviestu netepsi. Gal geriau vėl sėsti ant pigių rusiškų energijos išteklių adatos?
Bet didžiausią riziką „istorinio“ NATO susitikimo Hagoje susitarime padarė dėl korupcijos skandalų populiarumą namie praradęs Ispanijos premjeras Pedro Sánchezas. Žinodamas du šimtmečius okupacijos nemačiusių tautiečių nuotaikas ir bandydamas išsaugoti savo kailį socialistas prispaudė sąjungininkus paskutinę akimirką ir taip išsireikalavo, kad Ispanija užsibrėžtus gynybos pajėgumus pasieks tik su 2,1 proc. BVP, nors tai sunkiai įmanoma. Tačiau nenorint gadinti šventės D. Trumpui su tuo sutiko ir M. Rutte, ir kiti sąjungininkai.
*****susije*****
„Ispaniško gripo“ paplitimo ilgai laukti neteko – tuoj pat Slovakijos premjeras, „den pobedy“ Raudonojoje aikštėje šventėjas Robertas Fico pareiškė, kad ir jo šalis, „kaip ir Ispanija, turi pasilikti suverenią teisę nuspręsti“, kiek skirti gynybai. Apie tai galvoja ir Belgija, ir Kanada, kurios iki šiol nepasiekė 2 proc. gynybai, ir neatmestina, kad virusu užsikrės daugiau NATO šalių.
Bet tai bus vėliau, o birželio pabaigoje M. Rutte’ės gimtajame mieste turėjo įvykti NATO vienybės ir D. Trumpo pergalės šou, todėl Aljanso generalinis sekretorius pasirinko negadinti šventės dėl nemalonių „smulkmenų“; tad sandoris, kuriuos taip mėgsta JAV prezidentas, buvo sudarytas su didele nuolaida.
Žinoma, „nenuspėjamas pasaulio lyderis“ paauklėjo gudručius, tačiau jiems svarbiau trumpalaikiai vidaus politikos tikslai. Be to, juk, vienaip ar kitaip, JAV žada atsitraukti nuo Europos, o D. Trumpo po šiek tiek daugiau nei trejų metų nebeturėtų būti Baltuosiuose rūmuose.
Blogiausia, kad tai žino ne tik Senojo žemyno „pacifistai“, bet ir Vladimiras Putinas.
Evaldas Labanauskas yra IQ biuro Briuselyje vadovas
