Asmeninis archyvasLietuvos laukia dar viena demokratijos šventė. Spalio 13 d. piliečiai ir ant garbės pjedestalo, ir nacionalinės politikos užribyje išrikiuos partijas ir jų imitacijas, tačiau tikrieji Seimo rinkimų nugalėtojai paaiškės po lemiamų dvikovų 71 vienmandatėje apygardoje vėlyvą spalio 27-osios vakarą.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Turbūt tik konspiracijos teorijų apsėstieji galėtų tvirtinti, kad rinkimai bus neskaidrūs ar suklastoti. Rinkėjų valia lems, kas gaus teisę formuoti valdančiąją koaliciją ir perimti valdžią ar tęsti valdymą. Ne mažiau nei rinkimų rezultatai svarbu, ką apie mūsų politinę kultūrą ir ne tokią jau jauną demokratiją parodo ši rinkimų kampanija. „Vaizdelis, – cituojant odiozinį ir šiuose rinkimuose vis dar dalyvaujantį veikėją Viktorą Uspaskichą, – nekoks.“
Pradėkime nuo Remigijaus Žemaitaičio, kuris visiškai perėmė iniciatyvą šioje rinkimų kampanijoje, kitoms partijoms ir politikams vasarą leidžiant, tarsi rinkimai vyktų po metų ar dvejų.
Žodžių nerenkantys hiperaktyvūs personažai nėra retas reiškinys nei Lietuvos (Julius Veselka, Petras Gražulis), nei pasaulio (Donaldas Trumpas) politikoje, kaip ir palyginti didelės grupės už juos balsuojančių rinkėjų. Bet R. Žemaitaitis pranoksta ligšiolinius lietuviškos politikos klounus – jo triukai ir gana įspūdingi reitingai apkvailino ir socialdemokratų lyderę Viliją Blinkevičiūtę, ir prezidentą Gitaną Nausėdą, nesugebėjusius laiku nubrėžti ryškaus raudono brūkšnio antisemitui, vikriai išsisukusiam nuo apkaltos Seime. Net ir sulaukus vadinamųjų užsienio partnerių susirūpinimo, drebančia ranka nubrėžta raudona linija labiau primena punktyrą, kad avansu rinkimų nugalėtojais pasiskelbusieji socialdemokratai nesudegintų tiltų su „Nemuno aušra“. Vienos vertybės eksportui, kitos – Lietuvai. Tai tapo išskirtiniu ir prezidento, ir nominalios būsimos premjerės, ir visos socialdemokratų partijos bruožu.
Vienos vertybės eksportui, kitos – Lietuvai. Tai tapo išskirtiniu ir prezidento, ir nominalios būsimos premjerės, ir visos socialdemokratų partijos bruožu.
Nauja tendencija šiuose rinkimuose – atvira prezidento G. Nausėdos agitacija už socialdemokratų partiją ir V. Blinkevičiūtės, netgi prieš jos valią, stūmimas į premjerės postą. Tai, švelniai tariant, yra prezidento demonstruojama nepagarba ar netgi panieka rinkėjams, išprovokuota jį apsėdusios konservatorių fobijos. Bet taip G. Nausėda ridena kamuolį į savo vartus, telkdamas dešiniųjų rinkėjus. Tai – pavojingas G. Nausėdai žaidimas, nes dabartinė valdančioji koalicija žaidžia trys prieš keturiolika, visoms kitoms partijoms ir sąrašams susivienijus į „antikonservatorišką“ koaliciją. Linksmas faktas – trys yra daugiau nei keturiolika, nes pastarieji valgys vieni kitų balsus, o dešiniųjų sėkmė priklauso nuo to, ar Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija perkops 5 proc. barjerą.
Rinkimai į Europos Parlamentą, kuriuose konservatoriai iškovojo tris, o liberalai ir laisviečiai – po vieną mandatą, parodė, kad dabartinė koalicija turi pakankamai didelį pasitikėjimą ir pirmajame Seimo rinkimų ture gali švęsti pergalę. Bet yra vienas „bet“... abiejų liberalų partijų laukia aukštesnis barjeras Seimo rinkimuose, nes juose bus didesnis rinkėjų aktyvumas. Be to, rinkėjai gali pareikalauti pastarosios kadencijos ataskaitos, o ir Liberalų sąjūdis, ir Laisvės partija gali pateikti tik baltą riebaluotą popieriaus lapą – rezultatų nėra, bet skandaliukų ir nuodėmių prisirinkta.
*****susije*****
Dar viena šių rinkimų ypatybė – platus prorusiškas frontas. Koks tikrasis jo plotis, priklauso nuo požiūrio kampo. Abejonių nekelia Eduardas Vaitkus ir Lietuvos liaudies partija, taip pat V. Uspaskicho vedama Taikos koalicija. Šie, karybos terminais, šaudo nesislėpdami apkasuose. Tačiau sąrašą galima tęsti: ir R. Žemaitaitis bei „Nemuno aušra“, ir Waldemaras Tomaszewskis ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, ir Ramūnas Karbauskis bei Ignas Vėgėlė su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, neturintys aiškios pozicijos šiame ne tik Ukrainos ir Rusijos, bet, nepabijokime šių žodžių, civilizacijų konflikte.
Jei į Lietuvą valdyti pasišovusių partijų ir veikėjų pasaulėžiūrą pažvelgsime žmogaus teisių aspektu, rusiško pasaulio vertybėms atstovaujančių Lietuvos politikų ir partijų sąrašas aprėps absoliučią daugumą rinkimų kampanijos dalyvių, o nusileidus iki vienmandatininkų – netgi Liberalų sąjūdžio, konservatorių, socialdemokratų kandidatus. G. Nausėda – taip pat šiame sąraše.
Toks pat „liūdnas vaizdelis“ ir vertinant, kiek rinkimų kampanijoje skiriama dėmesio ypač svarbioms demografijos, imigracijos, ekonomikos temoms. Čia visos partijos ir prezidentas demonstruoja monolitinę vienybę – jūs tik mokėkite mokesčius, o mes pasirūpinsime, kaip juos iššvaistyti.
Ovidijus Lukošius yra IQ vyriausiasis redaktorius
