Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, spalio 6 d.


KOMENTARAS
Neleiskime sutrukdyti žaliosios ambicijos
Marius Vaščega

Pasodinti 3 mlrd. medžių Europoje, sumažinti pesticidų kiekį 50 proc., trečdalį sausumos ir jūros ploto paskelbti saugomomis teritorijomis. Tai – tik maža dalis to, ką turime nuveikti siekdami, kad Europa taptų pirmuoju klimatui neutraliu žemynu pasaulyje. Bet ir geriausi mūsų siekiai gali nueiti šuniui ant uodegos, jei neturėsime veiksmingos teisinės sistemos, kuri padėtų mums apsiginti nuo blogiukų.

Prekyba narkotikais, prekyba žmonėmis ir dokumentų bei pinigų klastojimas yra trys didžiausios nusikalstamos veikos pasaulyje. Ar žinote, kas yra ketvirtoji? Tai – su aplinkosauga susiję nusikaltimai. 2021 m. duomenimis, nelegaliai tvarkant atliekas kasmet gaunama nuo 4 iki 15 mlrd. eurų neteisėtų pajamų. Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos vertinimu, nusikaltimų aplinkai skaičius kasmet auga po 5–7 proc. Į tai turime reaguoti ir būtent dėl to Europos Komisija pradėjo peržiūrėti Direktyvą dėl nusikaltimų aplinkai.

Visų pirma, siūlome išplėsti nusikaltimų aplinkai sąrašą. Atnaujindami direktyvą pasiūlėme nusikalstamomis veiklomis pripažinti neteisėtą prekybą mediena, neteisėtą laivų perdirbimą, cheminių medžiagų naudojimo taisyklių pažeidimus ir veiklą, kuria daroma didelė žala vandens ištekliams.

Europos Komisijos vertinimu, nelegali prekyba mediena kasmet generuoja po 6 mlrd. eurų pajamų, dėl jos naikinami miškai. Jau seniai žinome, kad medžiai ne tik valo orą, stabdo dirvožemio eroziją, puošia kraštovaizdį, bet ir tai, kad miškai yra vienas geriausių natūralių anglies dioksido „sugertukų“. Todėl, viena ranka sodindami miškus, o kita leisdami juos nelegaliai naikinti, niekada nepasieksime savo tikslų. Fiksuojant nusikaltimus aplinkai ir už juos baudžiant labai svarbu, kad visoje ES būtų laikomasi tų pačių principų, kad bendrojoje rinkoje veikiančioms įmonėms būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir aiškumas plėtojant tvarią ir atsakingą ekonominę veiklą. Tačiau iki šiol ne visose valstybėse narėse buvo vienodai interpretuojama tai, kaip apibrėžiame žalą aplinkai. Direktyvos projektu siūlome šią spragą užpildyti.

Antra, pasiūlėme griežtesnes baudas už daromus nusikaltimus aplinkai. Šiandien vis dar matome, kad padariniai už nusikaltimus aplinkai nėra pakankamai atgrasantys – iki šiol už kai kuriuos nusikaltimus, net ir atskleistus, taip ir nebūna tinkamai nubausta. Tam, kad nesikartotų atvejai, kai bausmė už didelę žalą aplinkai būna tik simbolinė, pasiūlėme už sunkiausius pažeidimus bausti laisvės atėmimu iki 10 metų ir (arba) bauda, siekiančia iki 5 proc. visos juridinio asmens apyvartos. Taip pat pasiūlėme papildomas sankcijas pažeidėjams: įpareigojimą atkurti gamtos būklę, draudimą gauti viešąjį finansavimą ir dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose arba administracinių leidimų panaikinimą.

Žinoma, padidintos baudos savaime problemos neišspręs. Turime užtikrinti, kad tokie nusikaltimai būtų geriau aptinkami ir išaiškinami. Dėl to pasiūlėme numatyti apsaugą tiems, kurie praneša apie tokias nusikalstamas veikas, taip pat tiems, kurie bendradarbiauja baudžiamajame procese. Tik aktyviai dalyvaujant visiems – valstybėms narėms, žmonėms ir nevyriausybinėms organizacijoms – galime tikėtis realaus problemų užkardymo.

Europos Komisijos vertinimu, nelegali prekyba mediena kasmet generuoja po 6 mlrd. eurų pajamų, dėl jos naikinami miškai.

Tačiau nusikaltimai aplinkai dažnai peržengia valstybių ribas, ypač kai už jų stovi organizuotos nusikalstamos grupuotės. Pavyzdžiui, net to nežinodami galime importuoti prekes, kurios pagamintos žalojant gamtą. Todėl akivaizdu, kad turime geriau bendradarbiauti ES lygiu. Visos Europos aplinkosaugos pareigūnai, policija, prokurorai ir teisėjai galės dalyvauti mokymuose, gaus naujausių tyrimų priemonių, finansavimą, kad galėtų geriau koordinuoti savo veiksmus ir daugiau dirbti kartu. Tam, kad direktyva būtų nuosekliai įgyvendinama visoje ES ir tam būtų skiriami reikiami ištekliai, kiekviena valstybė rengs nacionalines strategijas.

Kaip ir klimato kaita, taip ir nusikaltimai aplinkai veikia visas pasaulio valstybes. Užteršus upę vienoje šalyje, tarša atiteka ir į kitas valstybes. Todėl mūsų atsakas taip pat turi peržengti Europos ribas. Europa ėmėsi lyderystės pasiryždama tapti pirmuoju klimatui neutralaus poveikio žemynu pasaulyje. Savo įsipareigojimą patvirtiname ir atnaujindami direktyvą. Matome, kad nusikaltimus aplinkai daryti lengviausia ten, kur klesti korupcija, pilietiniai konfliktai ir politinis nestabilumas. Todėl su tokiais nusikaltimais svarbu kovoti stiprinant saugumą daugiašaliu ir dvišaliu formatu.

Kad ir kokio dydžio būtų bendruomenė – ar beveik 90 tūkst. gyventojų turintis mano gimtasis Panevėžys, ar 450 mln. turinti ES, – tik susitarę dėl aiškių bendro gyvenimo taisyklių galime pasiekti ambicingus tikslus. Juk mūsų visuomenes apibūdina ne jas drebinantys aplinkosaugos skandalai, o tai, kaip jos keičiasi reaguodamos į tokius sukrėtimus. Metas sutarti, kad nusikaltimai aplinkai nusipelno tinkamo atkirčio.

Marius Vaščega yra Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas

2022 02 22 06:45
Spausdinti