Šių metų pradžioje Ramūnas Karbauskis paskelbė pasitrauksiantis iš Seimo Kultūros komiteto pirmininko pareigų. Bet gegužę jau pranešė apsigalvojęs. Nes, pirmininko žodžiais, pasitraukti „nebeliko prasmės“.
Yra daug būdų ieškoti prasmės ką nors daryti ar ko nors nedaryti. Bet šitas atvejis vis dėlto ypatingesnis. Visų pirma, kodėl pirmininkas buvo nusprendęs pasitraukti iš pareigų komitete, kurio įkūrimu pats taip didžiavosi? Priminsiu – ne todėl, kad graužtųsi dėl veiklos imitacijos. Ne todėl, kad jaustųsi atsidūręs ne savo rogėse ir ėmęsis spręsti klausimus srityje, apie kurią neturi supratimo. Pirmininkas planavo pasitraukti, nes – tiksli citata – „planavo judėti“ ir važinėti po savivaldybes susitikti su būsimais rinkėjais. Norėjo – vėl tiksli citata – „atsiduoti tam darbui“, kad aplankytų „kuo daugiau žmonių“. Prievolė sėdėti komitete, kur sprendžiami, būkime atviri, pirmininkui neįdomūs klausimai, tam trukdė.
Kai visą gyvenimo ritmą pakeitė pandemija ir karantinas, važinėti po Lietuvą nebeliko galimybių. Planus judėti pakeitė planas toliau atsėdėti Kultūros komiteto pirmininko kėdėje. Vien todėl, kad, R. Karbauskio nuomone, pasitraukti iš šio posto „nebeliko prasmės“. Tai bent stulbinanti motyvacija.
Bet man šioje vietoje įdomesnis kitas klausimas: o kokia prasmė kelerius metus jam buvo tuo pirmininku būti? Kokia apskritai buvo to skambiai ir triukšmingai įkurto komiteto, neva liudijančio valdančiųjų meilę ir teikiamą prioritetą kultūrai, prasmė? Ir kokiu jame nuveiktu darbu pirmininkas labiausiai galėtų didžiuotis? Gal tuo viešu komiteto laišku, išplatintu dar 2016-aisiais, kai visuomenės buvo prašoma finansinės pagalbos perkant Seimui fortepijoną? O gal nauju žiniasklaidos rėmimo modeliu, kurį, nepatenkintas Kultūros ministerijos siūlymais, ėmėsi kurti tas pats komitetas ir kuris taip nejaukiai dvelktelėjo cenzūros ir kontrolės atspalviais? Čia palikime daugtaškį, nes tikėtina, kad pirmininko atsakymas, kokiu nuveiktu darbu jis labiausiai didžiuojasi, būtų labai toli nuo bet kokių bent kiek faktais ir racionalumu grįstų spėliojimų.
