Asmeninis archyvasŠiais neramiais geopolitinių lūžių laikais Europai tenka šizofreniškas vaidmuo vienu metu būti ir auka, ir kaltininke.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Kai kliedintis Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas ir jį aptarnaujanti propaganda žeria kaltinimus dėl savo ir viso pasaulio nelaimių, kurių priežastimi paprastai patys ir būna, keikiantys „anglosaksus“ (dabar rečiau) ir liberalią Europą (visuomet), galima tik ironiškai šypsotis – Rusijai ir sveikam protui retai būna pakeliui. Noro šypsotis lieka mažiau, kai panašiu tonu prabyla JAV prezidentas Donaldas Trumpas, viceprezidentas J. D. Vance’as ir kiti Baltųjų rūmų aukšti pareigūnai. Tik amerikiečių fantazija gerokai lakesnė. Kas galėjo pagalvoti, kad entuziastinga NATO šalis ir ištikima sąjungininkė Danija į savo grėsmių sąrašą įtrauks JAV po D. Trumpo grasinimų invazija į Grenlandiją.
Diktatorių ir autokratų iš visų pakampių skambantys pamokslai Europai beveik visada idiotiški ir su aitriu homofobijos prieskoniu. Amerikiečių priekaištai subtilesni, bet irgi dažnai prasilenkia su realybe. Mėginti suvaldyti socialinius tinklus nėra žodžio laisvės varžymas. Nebalsuoti už prorusiškus populistus ir radikalius nacionalistus nėra europinių tradicijų išdavystė.
Net V. Putinas nėra visa Rusija, juo labiau D. Trumpas – Amerika. Bet ir vienam, ir kitam reikėtų dažniau pažiūrėti į veidrodį. Rusijai lygintis su Europa, į kurią bent savo vaikus stengiasi išsiųsti net artimiausi režimui veikėjai, švelniai tariant, nepadoru. Kai kas penktas namų ūkis Rusijoje neturi būste tualeto, o dalis jų – net ir lauke, jokių kitų palyginimų neverta ieškoti.
D. Trumpo pastabos, kad dėl migrantų Europos miestai tapo neatpažįstami, neatrodo nuoširdžios, kai JAV Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) pareigūnai ne tik smurtauja miestų gatvėse, bet ir žudo. Vos per dvi sausio savaites Mineapolyje ICE pareigūnai nušovė 37-erių moterį ir bendraamžį vyrą. Pernai ICE areštinėse mirė 32 žmonės, daugiau nei bet kada per pastaruosius dešimtmečius. Jei tai vyktų Europoje, nė vienos šalies vyriausybė neišsilaikytų iki kitų eilinių rinkimų. Tai viskas, ką šiandien reikia žinoti apie amerikietiškos demokratijos „pranašumus“.
Tarp 27 ES narių vadovų yra ir populistų, ir korumpuotų, ir homofobų, ir prorusiškų, ir narcizų, bet vieno D. Trumpo asmenyje telpa daugelis šių savybių.
Visuose gerovės ar mažiau duomenimis pagrįstuose laimės indeksuose dominuoja ir pirmauja Europos valstybės, paprastai reitingų viršūnėse iš žemyno šiaurės, kartu su Kanada, Australija ir Naująja Zelandija. Antrame ar trečiame dešimtuke rasime ir JAV, vis dažniau šalia ar žemiau Lietuvos. Tai – Europos valstybių politikos rezultatas, siekiant didesnės pajamų ir galimybių lygybės, apkraunant verslą ir piliečius didesniais mokesčiais, bet daugiau investuojant į ligonines, socialines paslaugas ir švietimą. D. Trumpo aplinka mėgsta priekaištauti, kad savo gerovės valstybes Europa sukūrė per mažai dėmesio kreipdama į saugumą ir dėl menkų išlaidų gynybai. Taip, tai tiesa, bet ir pačios JAV ilgą laiką siekė dominuoti NATO, o ir ne visos Senojo žemyno valstybės atsipalaidavo.
Geriausias pavyzdys yra Suomija. Jos prezidentas Alexanderis Stubbas šių metų Pasaulio ekonomikos forume Davose ir amerikiečiams, ir juo labiau europiečiams priminė, ką gali maža, bet išdidi valstybė. Skaičiuokime ant pirštų. Jei priešas ateitų prie vartų, Suomija pakeltų 250 tūkst. karių ir galėtų mobilizuoti dar milijoną, ji turi dešimtis moderniausių naikintuvų ir galingiausią artileriją Europoje. Suomija pastaruosius dešimtmečius nemažino investicijų į gynybą, priešingai, nei visa likusi Europa, bet tai nereiškia, kad jos švietimo, sveikatos ar socialinės apsaugos sistemos nuskurdintos. Veikiau atvirkščiai – Suomija ir šiose srityse gali būti sektinu pavyzdžiu didžiajai daugumai turtingųjų valstybių.
Jokios abejonės, ES per daug biurokratijos ir per lėtai priimami sprendimai netgi esant grėsmėms, juolab grėsmės Baltijos šalyse, Kipre ar Portugalijoje dažnai nėra tokios pat. Tarp kompromisų ieškančių 27 ES narių vadovų yra ir populistų, ir korumpuotų, ir homofobų, ir prorusiškų, ir narcizų, ir tai neišvengiamas bruožas daugeliui aukštai iškilusių politikų, bet vieno D. Trumpo asmenyje telpa daugelis šių savybių.
*****susije*****
Tad daugeliu atvejų tai, ką pasaulio putinai, trampai ir si dzinpingai nurodo kaip Europos silpnybes, yra jos stiprybės, kurias reikia tik dar labiau grūdinti ir lavinti. O žmogaus teises ir savo interesus ginti ne tik žodžiais, bet ir veiksmais, duodant griežtą atkirtį įvairiems režimams ir autokratams. ES – vis dar antras pasaulio ūkis, ir įrankių arsenalas toli gražu nėra išsemtas.
D. Trumpo administracija jau metus nešykšti patarimų Europai, tačiau vertingiausi neseniai buvo ištarti taip pat kitapus Atlanto esančios valstybės vadovo lūpomis. Jau minėtame Davoso forume naujuoju liberalios demokratijos balsu tapo Kanados premjeras Markas Carney, paraginęs vienytis ir duoti atkirtį jokių ribų nebejaučiančioms hegemonijoms. Tegul būna išgirsti jo žodžiai.
Ovidijus Lukošius yra IQ vyriausiasis redaktorius
