Šešėlinė ekonomika patenka į kiekvienos valdžios taikiklį, tad nenuostabu, kad kovoti su šešėliu planuoja ir dabartiniai valdantieji.

Finansų ministras užsimena, jog netrukus Seime vėl bus pradėtas svarstyti senas pasiūlymas – kovoti su šešėliu ribojant atsiskaitymus grynaisiais. Mintis aiški: šešėlyje mokame grynaisiais, tad, jei juos apribosime, sumažinsime ir nelegalią ekonomiką. Tačiau viskas ne taip paprasta. Jei iš tikro norime suvokti, ar ribojant atsiskaitymus grynaisiais gali susitraukti šešėlis, turime į šį reikalą pažiūrėti išsamiau. Antraip rizikuojame lietingų dienų skaičių sumažinti uždrausdami įsigyti skėčių. Šešėlinė ekonomika iš tiesų susijusi su grynaisiais pinigais ir atsiskaitymais. Joje veikiantys žmonės natūraliai nori anonimiškumo, todėl vengia pavedimų per banką. Bet grynųjų ribojimas turėtų poveikį tik tada, jei jie būtų šešėlio atsiradimo priežastis. Duosiu pavyzdį. Akivaizdu, kad lietingos dienos susijusios su skėčiais, lygiai kaip šešėlis – su grynaisiais. Tačiau visi puikiai suprantame, jog būtų absurdiška bandyti sumažinti lietingų dienų skaičių uždraudžiant skėčius. Taip yra todėl, kad lietų lemia ne skėčių pardavimas, o atvirkščiai – pastarųjų paklausa priklauso nuo lietaus. Lygiai taip turėtume nagrinėti šešėlio ir grynųjų santykį. Apribojus grynuosius nelegali ekonomika nesusitrauks, nes jos atsiradimo priežastys kitos. Gal atsiskaitymai grynaisiais tėra šešėlio padariniai ir jų ribojimas niekaip nepaveiks nelegalios veiklos. Dalyvauti šešėlyje galima pasyviai arba sąmoningai. Jei esate pasyvus dalyvis, to turbūt net nežinote. Jei sąmoningai įsitraukėte, vadinasi, turite priežastį ir to siekiate. Kai perkate kontrabandines cigaretes ar naminukę, kai gaunate atlyginimą vokelyje arba kai sutinkate, kad jums padarytų 21 proc. „nuolaidėlę“, ir neprašote sąskaitos, sąmoningai pasirenkate šešėlį. Tai žmonės paprastai daro dėl finansinių sumetimų: pigesnės cigaretės ar alkoholis, kiek didesnis atlyginimas į rankas ar mažesnė automobilių remonto kaina servise. Tai patvirtina 2015 m. atlikta apklausa. 71 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad žmonės įsigyja prekių ir paslaugų iš pardavėjų, kurie į apskaitą įtraukia ne visas pajamas, nes pirkti legaliai per brangu. 67 proc. mano, jog piliečiai gauna atlyginimus vokeliuose, nes už šešėlinį darbą mokama daugiau – juk darbo santykiai smarkiai apmokestinti. Nors sąmoningai dalyvaudami šešėlyje žmonės atsiskaito grynaisiais, jų ribojimas problemos nesumažins. Tiesiog abi sandorio pusės bėga nuo aukšto apmokestinimo: visi žino, kad pažeidžia įstatymus, tačiau tai daro sąmoningai. Draudimas atsiskaityti grynaisiais niekaip nepaveiks nelegalių cigarečių įsigijimo ar apskritai kontrabandos, nelegalios akcizinių prekių apyvartos, į apskaitą neįtrauktų pajamų įmonėse.

Mokesčius nurėžus 1 proc. nuo BVP, galima pasiekti septynis kartus didesnį šešėlio mažinimo efektą, nei tiek pat padidinus elektroninių atsiskaitymų apimtį.

Toks sprendimas galėtų turėti įtakos tik pasyviajam šešėliui, t. y. kai pirkėjas nežino jame dalyvaująs. Pavyzdžiui, kai įsigydamas vakarienę sumoka grynaisiais ir nepaprašo čekio, o maitinimo įstaiga šių pajamų neįtraukia į apskaitą. Šiuo atveju grynųjų ribojimas turėtų prasmės, nes pirkėjui atsiskaičius banko kortele pajamos būtų įtrauktos į apskaitą. Bet vargu ar siūloma 5 tūkst. eurų atsiskaitymo grynaisiais riba kaip nors reikšmingai paveiks ir tokio pobūdžio šešėlį. Kada pastarąjį kartą už 5 tūkst. vertės pirkinį mokėjote kupiūromis ir nereikalavote atsiskaitymo dokumento? Čekių neprašome, kai pirkiniai mažos vertės, o kitu atveju norime garantijų, tad ir atsiskaitymo dokumentų. Būtent dėl šios priežasties iš pirmo žvilgsnio geras sprendimas riboti grynuosius šešėliui įtakos beveik neturės ir prilygs skėčių draudimui norint prišaukti daugiau saulėtų dienų. Tad pasiūlymą pateikusiai Finansų ministerijai teks sugalvoti ką nors kita. Pasufleruoju: naujame tarptautiniame „Master Card“ ir konsultantų EY tyrime teigiama, kad mokesčius nurėžus 1 proc. nuo BVP galima pasiekti septynis kartus didesnį šešėlio mažinimo efektą, nei tiek pat padidinus elektroninių atsiskaitymų apimtį. Išradingumas – geras bruožas, bet kovoje su šešėliu pats laikas prasikrapštyti akis ir pradėti nuo išties veiksmingų sprendimų. Dabar atrodo, kad, pritrūkus politinės valios aiškintis šešėlio atsiradimo priežastis, kuriamos tik formalios kovos su juo priemonės. Vytautas Žukauskas yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas