Pasiekti proveržį rinkimų metais sunku, bet įmanoma, tiki Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos prezidentas.
Trečiąjį nepriklausomybės dešimtmetį baigiame, turėdami kuo pasidžiaugti ir pasididžiuoti prieš užsienio partnerius: sutvirtinome valstybės institucijas, vykdėme būtinas reformas, tapome ES, NATO ir EBPO nariais, užtikrinome ilgalaikį ekonomikos augimą.
Tačiau visas šis pasiekimų sąrašas lieka neužbaigtas, kol Lietuvos žmonės kasdieniame gyvenime pasigenda teisingumo jausmo ir kol gerovė pasiekia tik nedidelę visuomenės dalį.
Tarptautiniuose forumuose girdami šalies laimėjimus, negalime pamiršti jos gyventojų tikrųjų poreikių.
Neretai sakoma, kad Lietuva jau yra gerovės valstybė. Be abejo, gyvename turtingiau nei prieš 30, 20 ar 10 metų. Girdime, kad ateityje bus dar geriau. Tačiau šiandien Lietuvos valstybė gyventojams dalija daug pažadų, kurių nepajėgia įgyvendinti. Ar tai būtų švietimas, ar sveikatos apsauga, ar įvairios socialinės paslaugos, ar orią senatvę užtikrinančios pensijos – daugelyje sričių mes vis dar neturime gerų rezultatų. Socialinė atskirtis ir skurdas išlieka problema, prie kurios sprendimo pastaraisiais dešimtmečiais vos priartėjome.
Viena priežasčių, kodėl taip yra – politikų nesugebėjimas peržengti asmeninių ambicijų ir interesų. Per tris dešimtmečius taip ir neišmokta kartu dirbti, siekiant strateginių tikslų. Kone stebuklas, kad, kiekvienai valdžiai mėginant į savo pusę pasukti valstybės laivą, mes vis dar judame į priekį. Vis dėlto tai vyksta gerokai lėčiau, nei galėtume ar norėtume.
2019 m. pradėjau tarnybą Lietuvos žmonėms, remdamasis jų suteiktu mandatu siekti pokyčių. Darysiu viską, kas yra mano galiose, ieškodamas sutarimo su Lietuvos politinėmis partijomis ir mėgindamas į platesnį dialogą įtraukti įvairių sričių ekspertus, verslo ir nevyriausybines organizacijas, profesines sąjungas. Esu tikras, kad visi kartu turime siekti didesnės visų Lietuvos žmonių gerovės.
Kad gerovė neliktų vien skambiu žodžiu, 2020 m. būtina imtis iniciatyvų, skirtų socialinei atskirčiai ir skurdui mažinti.
Kad gerovė neliktų vien skambiu žodžiu, 2020 m. būtina imtis iniciatyvų, skirtų socialinei atskirčiai ir skurdui mažinti. Mes taip pat negalime reikšmingai pagerinti valstybės teikiamų paslaugų kokybės, prieš tai nesukūrę sąžiningesnės mokesčių sistemos ir, atitinkamai, nepadidinę valstybės pajamų. Nuosekliai mažėti turi ne tik šešėlinė ekonomika, į kurią Lietuvos žmones neretai stumia nepriteklius bei skurdas, bet ir įtakingų interesų grupių iškovotos teisėtos, tačiau neteisingos lengvatos.
Siekiant didesnės gerovės sklaidos ir solidarumo, nepaprastai svarbu sukurti prielaidas tam, kad piliečiai galėtų pasitikėti savo valstybe. Jie turi būti ramūs dėl ilgalaikio nacionalinio saugumo, užtikrinti dėl teisingai priimamų teismų sprendimų, garantuoti dėl efektyviai panaudojamų biudžeto lėšų.
Todėl Lietuva ir 2020 m. privalo likti pavyzdžiu kitoms NATO šalims, nuo kurių priklauso mūsų saugumas, toliau kryptingai įgyvendindama nacionalinį susitarimą dėl gynybos finansavimo.
Taip pat turi būti užtikrintas kuo didesnis teismų sistemos skaidrumas ir netoleruojami veiksmai, nesuderinami su teisėjo priesaika. Reikia vykdyti ir viešųjų pirkimų sistemos pertvarką, kad sumažėtų prielaidos švaistymui ir korupcijai.
Artimiausiais metais Lietuvai taip pat bus itin svarbu spartinti elektros tinklų sinchronizacijos su Europa įgyvendinimo projektus. Tai leis užtikrinti mūsų energetinę nepriklausomybę nuo trečiųjų šalių ir stiprins integraciją su kitomis ES valstybėmis. Be to, visos šalies institucijos turės pasirūpinti, kad Lietuvos žmonės būtų apsaugoti nuo Baltarusijoje statomos nesaugios Astravo atominės elektrinės. Siekdami nacionalines sienas peržengiančių tikslų, tokių kaip mūsų šaliai naudinga derybų dėl naujos ES finansinės perspektyvos baigtis, ir toliau megsime tvirtus santykius su kaimynėmis, ieškosime daugiau bendraminčių ir kovosime dėl didesnės įtakos ES institucijose.
Neabejoju ir dėl to, kad Lietuva nebegali ilgiau stovėti nuošalyje nuo globalių problemų, susijusių su klimato kaita, sprendimo. Turime daugiau diskutuoti apie taršos mažinimą ir aplinkosaugą, o šių diskusijų rezultatai privalo veikti viešuosius sprendimus. Visus Lietuvoje priimamus įstatymus būtina vertinti, atsižvelgiant į galimą poveikį klimatui. Ilgalaikiai tikslai bus pasiekti, jei prisitaikymą prie klimato kaitos paversime dar vienu konkurenciniu pranašumu.
Prie šių ir daugelio kitų klausimų sprendimo turės prisidėti ateinantį lapkritį susirinksiantis naujos sudėties Seimas. Būtų pernelyg didelė prabanga dar vieną ketverių metų kadenciją iššvaistyti beprasmiškoms ir parlamentą žeminančioms politinėms rietenoms. Tačiau lemiamą žodį galiausiai turės tarti Lietuvos piliečiai. Kartą jie prie balsadėžių jau pasakė, kad šalyje nori matyti daugiau vienybės, susikalbėjimo ir gerovės visiems. Manau, kad nebūtų protinga sustoti vidury žingsnio.
Šis straipsnis buvo publikuotas IQ ir „The Economist“ prognozių žurnale „Pasaulis 2020“
Pasaulis 2020
