Supratau, kad internetus skaityti derėtų atidžiau, ypač pavardes. Ką tik išsiaiškinau, kad Mauricas ir Mačiulis yra dvi atskiros figūros. Vienas – vieno banko analitikas, o kitas – kito. Žodžiu, kituose prezidento rinkimuose bus labai painu – pavardės beveik vienodos, nes psichologai aiškina, kad skaitantysis akimis perskaito pirmas dvi žodžio raides ir paskutinę, o vidurį užpildo pasąmonė ar operatyvioji atmintis. Bus po ketverių su puse metų antrajame ture Ma-----s prieš Ma-----s.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Partijos iki to laiko bus išnykusios. Socdemai vėl bus išsivaikščioję, konservatorius nušvilps prezidentūra su žiniasklaida, liberalai vėl bus ką nors prisidirbę, valstiečių, žaliųjų ir visų kitų suvaitkėjusių nemunų aušrų partijomis nepavadinsi. Rinkiminius sąrašus sudarys bankai, korporacijos. Gal dar kokie krepšinio klubai. Sakysit – krepšininkai yra prastos reputacijos, pavyzdžiui, kaip atrodytų, jei į Seimą prasprūstų Einikis, Lavrinovičiai, Marčiulionis ir panašūs. O atrodytų visai neblogai – jei jie ką ir prisidirbę, tai čia, Lietuvoj. Ne taip kaip „Nemuno aušros“ kandidatas Fursas, apie kurio kokaininius nuotykius Islandijoje sužinom likus tik trims dienoms iki rinkimų. Neįmanoma palyginti, kas blogiau: kokaino platinimu užsiimti ar žmoną mušt – kaip Einikis. Blogai ir tas, ir tas, bet Einikio polinkiai visiems žinomi, teisėsaugos organai turi prikaupę storus segtuvus su bylom, ekspertizėm ir išvadom – gal net Einikio užkardymo planą turi susigalvoję. Turbūt tas pats su Lavrinovičiais – prisidirbo kadaise ir jau kurį laiką susitvardo, nes kažkas su jais anuomet jiems suprantama kalba pasišnekėjo. O su visokiais fursais ir jų kriminogeniniais polinkiais nė nežinome nei kaip tvarkytis, nei kokia kalba kalbėtis.
Ir apskritai paprasti lietuviai linkę rinkti į Seimą bet ką. Pavyzdžiui, prieš ketverius metus paprasti miestų hipsteriai išreitingavo iš konservatorių sąrašų į Seimą Bartoševičių. Nes tas per TV prikolų pamėtydavo. O paaiškėjo, kad didžiausi jo bajeriai ne tik kad nejuokingi, bet ir visai ne bajeriai. Dabar daugeliui Bartoševičiaus atvejis atrodo šlykščiai ir šiurpiai. Bet po ketverių, aštuonerių ar dvidešimties metų visiems nusikaltimams sueina politinė senatis. Uspaskicho pirktų diplomų ir juodųjų buhalterijų byloms senatys suėjo, paprasti lietuvių liaudies atstovai nespjauna Uspaskicho pusėn. Zuokas žiniasklaidos ir viešųjų ryšių padedamas savo kriminogeninę praeitį pavertė juokeliu. Apie auksinius šaukštus nėra ką kalbėt – liaudis nė nesuprato, kad ten buvo skandalas. Priskyrė prie Oleko kanceliarinių išlaidų. Ką jau kalbėt apie kildišienes ir kitas valstiečių atamano smulkmenas. Žvelgiant į visą tą dumblą, galima patikėti, kad Bartoševičius gautų dar ne vieną šansą mūsų politinėje padangėje, jei tik panorėtų po keleto metų apsivilkti aukos striukytę.
Apie auksinius šaukštus nėra ką kalbėt – liaudis nė nesuprato, kad ten buvo skandalas. Priskyrė prie Oleko kanceliarinių išlaidų.
Politikai kaip murkdėsi, taip ir murkdysis. Pasitikėjimas Seimu ir partijomis bus dugne. Nes tokia jų misija. Tačiau pasitikėjimas ugniagesiais, burtininkais ir prezidentais visuomet išliks stabiliai aukštas. Prezidentas yra vienas, todėl jis aukščiau visų rietenų, blogų ir gerų naujienų. Pavyzdžiui, anas konservatorių daugumos Seimas ir Šimonytės vyriausybė kovidus, pabėgėlių ir rusijos–Ukrainos karo krizes atlaikė patenkinamai, o gal ir neblogai, jei žiūrėtume į ekonomikos rodiklius. Bet prezidentas tam ir yra, kad tas Seimas su savo vyriausybėm per daug neįsijaustų. Jei jiems sekasi – pridera keikti ir visaip ūdyti juos, spjaudyti į jų pusę ir sakyti, kad nė rankos jiems nepaduosiu. Nes, jei esi Lietuvos prezidentas, turi jausti tautos pulsą. O tauta mūsų nuo senų senovės pratusi vargą vargti ir raudas raudoti. Ekonomikos rodikliai nesvarbu. Jei nori, kad reitingai būtų stabilūs, plūskis ir aimanuok.
*****susije*****
Žiūrint į kitų prezidento rinkimų perspektyvą – su sąlyga, kad Nausėda netaps Novo-Smetona, – Mačiulis padarė taktinę klaidą skelbdamas, kad Lietuva aplenkė Estiją. Lietuvių liaudžiai taip nepatinka, jie prie tokių pasakų nepratę. Liaudies atstovai rašo pasipiktinimo kupinus komentarus, bara Mačiulį. Norint išlošti prezidentūrą, derėtų geras naujienas palaikyti sau. Ypač jei tų gerų naujienų priežastis – Landsbergis, Šimonytė, konservatoriai. Savaime suprantama, Laisvės partijos taip pat negalima minėti jokiame pozityviame kontekste.
Bet ką aš čia mokau? Visi išdėstyti patarimai niekam nereikalingi. Nori būti prezidentu? Ateik iš banko, neturėk politinių pažiūrų, kalbėk bet ką. Amen.
