Meniu
Prenumerata

pirmadienis, balandžio 22 d.


KOMENTARAS
Nukirsti A. Anušauską galvota jau anksčiau, bet kodėl dabar ir už ką?
Evaldas Labanauskas, IQ biuro Briuselyje vadovas
Asmeninis archyvas
Evaldas Labanauskas.

Atleisti populiariausią Vyriausybės narį, kai artėja rinkimai, ir kuris atsakingas už šalies gynybą, kai šalia vyksta karas – drąsu, o kartu kvaila, ypač prisiminus, kad jį pirmasis atstatydino žurnalistas, o ne premjerė. Bet įdomiau, kodėl ir būtent dabar konservatorius Arvydas Anušauskas buvo atleistas.

Į šiuos klausimus tiek premjerė Ingrida Šimonytė, tiek valdančiųjų konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis atsako labai miglotai ir nekonkrečiai. Vis dėlto tarp eilučių galima pabandyti išskaityti tam tikrus atsakymus.

Bet, visų pirma, pradėkime nuo paties A. Anušausko atsakymų, kuriuos jis paskelbė feisbuke (kaip, beje, ir jį į populiarumo viršūnę užkėlusius Ukrainos naujienų pranešimų vertimus iš rusų kalbos). Visų pirma, kaip A. Anušauskas pripažino, jam tai buvo labai netikėta, nes jokių priekaištų iki tol esą nesulaukė. Tačiau jis, „nemažėjant grėsmėms“, pasiaukojo ir pats parašė atsistatydinimo pareiškimą. Toliau priežasčių įvardijimas: esą jo „antikorupcinė darbotvarkė“, „feisbukiniai generolai“, neįvardijamos kompanijos, kurioms esą jis „užtrenkė duris“ ar net „supažindino su STT“ (nors STT sako, kad jų akyse nematė).

Tai labai tradicinis didesnio valdininko paaiškinimas apie blogio jėgas, kai jis būna atleistas. Todėl tiek premjerė, tiek partijos pirmininkas tik gūžčiojo pečiais, bet perrinkimui besiruošiantis bei niekada įgelti valdantiems neatsisakantis prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad „tai labai rimta ir aš to neketinu taip paprastai palikti“, o Vyriausybei nustatė diagnozę – „emocinis nestabilumas“.

Juk dar prieš porą metų iš Krašto apsaugos ministerijos pradėjo eiti signalai, kad ministras nesusitvarko ir nelabai ką daro dėl vokiečių brigados. Plika akimi buvo matyti, kad jam sunku dėl anglų kalbos ar kitos kokios priežasties surasti bendrą kalbą ir su kolegomis iš sąjungininkių NATO būstinėje, Briuselyje.

Išties sprendimas nukirsti galvą iki tol esą priekaištų nesulaukiusiam, lojaliam partijos nariui (nemetė pirštinės prezidento rinkimuose I. Šimonytei) ir populiariausiam ministrui atrodo nelogiškas ir emociškai nestabilus.

Vis dėlto G. Landsbergis užsiminė, kad A. Anušausko atleidimo klausimas brendo jau anksčiau, o galiausiai premjerė priėmė sprendimą.

„Diskusijos galbūt vyko ir anksčiau ir kurį laiką buvo ieškoma galbūt geriausio būdo, kaip tai padaryti, o premjerė priėmė pati sprendimą, kaip jį priėmė“, – žurnalistams pirmadienį Briuselyje teigė konservatorių vedlys, kurio vieši pareiškimai dažnai kirsdavosi su A. Anušausko ramybe (pvz., dėl Rusijos grėsmės, Vokietijos karinių įsipareigojimų ir pan.).

Įdomu, kad pats A. Anušauskas teigia tų diskusijų net nepastebėjęs. Tuo metu premjerė I. Šimonytė pareiškė, kad iš ministro pasigedo „maksimalaus įsitraukimo“ ir aktyvumo. Personalo ekspertai būtent tokiais diplomatiškais žodžiais siūlo įvardyti darbuotojų abejingumą, tinginystę ar gal pasinėrimą į socialinius tinklus darbo metu.

G. Landsbergis teigė, kad „neverta ieškoti kažkokios vienos priežasties“ dėl A. Anušausko atleidimo ir tarp temų, kurių įgyvendinimas netiko, įvardijo rezervo stiprinimą, šaukimo reformą. Panašias užuominas mėtė ir I. Šimonytė.

Beje, rezervo klausimą dar prieš metus iškėlė buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas ir sulaukė ne ko kito kaip A. Anušausko įrašo feisbuke, kad viskas esą ne taip, nors ir kaip ir taip. Šiemet ministrui vėl teko atsiraitoti rankoves ir sėsti stuksenti klaviatūros atsakymui B. Hodgesui feisbuke, dar ir apkaltinti savo pirmtaką visomis blogybėmis bei prisiimti jų ištaisymo nuopelnus, kurie kelia daug klausimų.

Matyt, nepaisant premjerės diplomatiškų žodžių, situacija Lietuvos gynyboje išties gali būti labai bloga ir net blogesnė, nei tie patys „feisbukiniai generolai“ įspėja.

Maža to, Lietuvos atsargos kariai kreipėsi į prezidentą, Vyriausybę ir parlamentarus su raginimu imtis lyderystės ir užtikrinti spartesnius krašto apsaugos sistemos pokyčius. Gali būti, kad būtent juos ministras ir vadina „feisbukiniais generolais“.

Vis dėlto sunku suprasti, kodėl dabar, kadencijos pabaigoje, konservatoriai ir premjerė ne tai, kad šovė sau į koją, bet ją, galima sakyti, nusipjovė atleisdama A. Anušauską. Juk dar prieš porą metų iš Krašto apsaugos ministerijos pradėjo eiti signalai, kad ministras nesusitvarko ir nelabai ką daro dėl vokiečių brigados. Plika akimi buvo matyti, kad jam sunku dėl anglų kalbos ar kitos kokios priežasties surasti bendrą kalbą ir su kolegomis iš sąjungininkių NATO būstinėje, Briuselyje.

Bet tuomet maištininkai buvo išsiųsti atvėsti į Tolimuosius Rytus ar dar kur nors, o vietoj svarbių ne tik diplomatijoje trumpų pokalbių su NATO kolegomis A. Anušauskas toliau rinkosi naršyti telefone ar kažkokiuose popieriuose.

Kyla tik viena viena logiška išvada, kodėl vis dėlto ministras buvo nukirstas dabar, – matyt, nepaisant premjerės diplomatiškų žodžių, situacija Lietuvos gynyboje išties gali būti labai bloga ir net blogesnė, nei tie patys „feisbukiniai generolai“ įspėja.

2024 03 19 09:21
Spausdinti