Asmeninis archyvasVos perskaičius žodį „akcija“ daugeliui tampa sunku susivaldyti ir nepulti pirkti. Impulsyvų išlaidavimą dar labiau skatina nuolaidų sezonai, tokios progos kaip „juodasis penktadienis“ ar kalėdiniai išpardavimai, kai mūsų pašto dėžutes užplūsta naujienlaiškiai apie nuolaidas, o socialiniuose tinkluose gausėja nuomonės formuotojų raginimų įsigyti vis naujų daiktų už kaip skelbiama geriausią kainą. Kaip tokiose situacijose suvaldyti norą impulsyviai pirkti?
Dauguma pirkinių įsigyjami impulsyviai
Statistika negailestinga, didelė dalis pirkinių nuo 30 iki 72 procentų perkami impulsyviai, be išankstinio sąrašo. Virš 51 procento jaunesnių nei 25 metai pirkėjų vėliau gailisi dėl savo išleistų pinigų. Dar liūdniau – apie 18 procentų visų nupirktų daiktų lieka nenaudojami arba greitai išmetami.
Reklamos mus pasiekia per el. pašto dėžutes ir socialinių tinklų kanalus, kurdamos iliuziją, kad laimė slypi naujame pirkinyje. Kaip sumažinti vartojimą, nuolatinį pirkimą, kuris pastaruoju metu yra perteklinis?
Skaitmeninis detoksas padės sutaupyti
Pirma, turime nutraukti informacijos srautą, kuris skatina pirkti. Šiuolaikinis vartotojas pirmiausia yra skaitmeninis vartotojas. Norint mažiau pirkti, reikia atlikti skaitmeninį detoksą.
Pirmiausiai, pradėkite nuo nuomonės formuotojų kontrolės. Atšaukite prenumeratas visų socialinių tinklų paskyrų, kurių pagrindinis tikslas yra parduoti jums daiktus. Pakeiskite jas paskyromis, orientuotomis į patirtį, įgūdžius ar tvarumą – pakeiskite „ką turėti“ į „ką mokėti daryti“ ar „ką pamatyti“.
Antra, „išvalykite“ el. paštą. Atsisakykite prenumeratų visų el. parduotuvių naujienlaiškių, kurie nuolat siunčia „tik šiandien!“ pasiūlymus, sukurdami dirbtinį spaudimą. Jokia nuolaida neaplenks geriausios nuolaidos – sutaupytų pinigų.
Griežtos pirkimo taisyklės
Siekiant atskirti, ko tikrai man reikia nuo emocijų, būtina įvesti griežtas pirkimo taisykles. Viena efektyviausių priemonių – 48 valandų taisyklė, jei norite pirkti bet ką, kas kainuoja daugiau nei nustatyta suma (pavyzdžiui, 50 eurų), palaukite dvi paras. Šis laikas leidžia atskirti emociją nuo tikrojo, racionalaus poreikio. Taip pat galite naudoti tuščio pirkinių krepšelio būdą – įdėkite prekes į el. parduotuvės krepšelį ir išeikite iš el. parduotuvės. Jei po kelių dienų prekė vis dar atrodo reikalinga, galite grįžti ir nusipirkti.
Keturi klausimai, saugantys nuo apgailestavimo dėl nereikalingo pirkimo
Svarbiausia taisyklė yra sustoti prieš paspaudžiant „pirkti“ ir sąžiningai atsakyti sau į šiuos keturis esminius klausimus, kurie padeda išvengti vėlesnio gailėjimosi:
- Ar man to tikrai reikia, ar aš to tik noriu? Jei reikia, pavyzdžiui, reikia naujų batų, nes seni suplyšę, tuomet drąsiai pirkite; jei tik noriu – tuomet turite įsivertinti, ar pakaks pinigų kitoms reikmėms, įsigijus nebūtiną, bet norimą daiktą.
- Ar šią prekę pirkčiau už pilną kainą? Jei atsakymas yra „ne“, tai reiškia, kad perkate ne dėl prekės vertės ar poreikio, o dėl nuolaidos.
- Kada (arba kaip dažnai) aš tai naudosiu? Jei atsakymas yra „gal kada nors“ arba „kartą per metus“, greičiausiai tai ne pirkinys, o biudžeto eikvojimas, kuris ilgainiui bus išmestas.
- Kuo ši prekė pagerins mano gyvenimą po mėnesio? Jei poveikis dingsta atidarius pakuotę, tai buvo trumpalaikis emocinis pirkinys, o ne investicija į ilgalaikę gyvenimo kokybę.
Nuo taupymo iki investavimo į save
Norint sėkmingai mažiau vartoti, būtina pakeisti fokusą. Pavyzdžiui, nustatykite biudžetą neesminiams pirkiniams, tik 100 eurų drabužiams per mėnesį. Galiausiai, jei jau perkate, rinkitės pavyzdžiui, naudotas prekes arba pirkite geresnės kokybės prekę – pirkite mažiau, bet ilgaamžiškesnius daiktus.
Svarbiausia, nukreipkite investicijas į save: mokymasis, sportas, patirtys. Šios išlaidos ilgainiui didina jūsų vertę ir neapkrauna namų daiktais. O svarbiausiai, daro jus tikrai laimingesniais.
Mažiau vartoti nereiškia prarasti. Tai reiškia susigrąžinti laiką, pinigus ir dėmesį, kurie iki šiol buvo skirti įvairių daiktų impulsyviam pirkimui, ir paversti juos investicija į turtingesnį, sąmoningesnį gyvenimą.
Mokslu pagrįstas laimės receptas
Viena iš labiausiai įkvepiančių tyrimų, atliktas Kornelio universiteto (JAV) socialinės psichologijos profesoriaus dr. Thomas Gilovich, nagrinėjo, kas suteikia žmonėms daugiau ilgalaikės laimės – materialūs pirkiniai ar patirtys. Tyrimo išvados parodė, kad nupirkus naują materialų daiktą, džiaugsmo lygis dėl vadinamojo hedonistinio prisitaikymo greitai nusileidžia – daiktas tampa „fono triukšmu“, nebesuteikiančiu džiaugsmo. Priešingai, išlaidos patirtims (kelionėms, mokslams, naujiems įgūdžiams) generuoja ilgalaikę laimę per tris etapus: laukimą, patyrimą ir prisiminimus. Patirtys, stiprina socialinius ryšius – vieną pagrindinių ilgalaikės žmogaus gerovės veiksnių. Taigi, mažiau vartojimo principo taikymas ir pinigų nukreipimas į patirtis tiesiogiai keičia gyvenimą. Namų aplinka tampa ramesnė, stresas mažėja, o didėjanti finansinė laisvė sukuria pasitikėjimą savimi ir gilesnį pasitenkinimą. Tai įrodo, kad investavimas į save yra ne tik taupymo strategija, bet ir mokslu pagrįstas ilgalaikės laimės receptas.
Dr. Indrė Radavičienė yra VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė, rinkodaros ekspertė
