Kuršiai buvo mūsų vikingai. Maldavosi po jūras, laužydavo kaulus danų ir švedų protėviams. Kartais ir patys gaudavo lupt nuo kažkokių tokių pačių. Žodžiu, anuomet kuršiai buvo integravęsi į skandinaviškuosius kontekstus.

Bet paskui juos nukariavo vokiečių ordinas, tada jie sulatvėjo iš apmaudo, kad lietuviai jų nepastebi ir kad tiems raitiesiems lietuviams visai neįdomu nei jūros, nei jūreiviai, nei laivai, nei kuršiai su visais kitais prūsais. Į jūras lietuviai žiūri ne kaip į galimybę plaukte keliauti po pasaulį, o kaip į kliūtį, trukdančią joti. Jei ne ta Juodoji jūra, pasipainiojusi po LDK valdovų žirgų kojomis, anais laikais į LDK būtų buvusi priimta ir Gruzija. Ir Saakašvilis būtų ne Odesos – Vilniaus eksmeras, Lietuvos liaudies gelbėtojų galvos skausmas, kandidatas į prezidentus ir į Lukiškių tardymo izoliatorių. Man labai paprasta įsivaizduoti daugiaserijines barokines Lietuvos gelbėjimo batalijas su gražuliais, karbauskiais, pūkais, matijošaičiais, šustauskais, šiaulienėmis, šūkavimais Seimo salėje ir TV studijose, begaliniu marazmu, melavimu. Bet niekaip neįsivaizduoju tyliai nuobodžiai skandinaviškai tarp ikėjinių interjerų medituojančių mūsų biurokratų ir politikų. Blogiausia, kad lietuviai į parlamentą renka panašius į save. O tai reiškia – nepasivysim nei skandinavų, nei estų niekada.

Blogiausia, kad lietuviai į parlamentą renka panašius į save. O tai reiškia – nepasivysim nei skandinavų, nei estų niekada.

Mūsų žmonės yra baisiai traumuoti, turintys kompleksų, nelaimingi, nors šimtąkart turtingesni už laime trykštančius Butano ar kitų 150 vargingesnių pasaulio valstybių piliečius. Galbūt didžiausia mūsų išsigalvoto nelaimingumo priežastis yra tai, kad širdyje jaučiamės esą aviatorių valstybė. O mūsų aviacijos istorijoje traumų daugiau nei džiaugsmų: Darius su Girėnu žuvo, sovietiniai okupantai sunaikino ANBO, dabar net savos veikiančios aviakompanijos nesugebam susikurti. Beje, ir Skandinavijos šalyse apstu jautrių žmonių, kurie jaučiasi blogai, nes pasaulyje daug nelygybės. Dėl to skandinavai labai daug altruistiškai aukoja laiko, lėšų pasaulio vargšams padėti. Žinia, Afrikoje ir Azijoje vargšų daugiau, negu akys aprėpia. Bet skandinavai rankų nenuleidžia. Stengiasi visus išgelbėti. Galbūt, kai išgelbės visą pasaulį, imsis spręsti ir mūsų problemas. Turbūt tai vienintelis būdas tapti visateise Šiaurės Europos regiono nare – kelerius metus ničnieko netvarkyti ir leisti, kad mums viską sutvarkytų skandinavai. Arba estai. Tačiau, žinia, mes žmonės išdidūs, niekada neleisime, kad svetimi kuoptų šalutinius mūsų nevalyvumo produktus. Mes pasaulio ir pabėgėlių problemų spręsti nesiimam, nes turim savo apsčiai neišspręstų. O juk iš tiesų – kaip mes galime išspręsti svetimas problemas, jei niekaip nesusitvarkom su savosiomis? Mes visiškai nepažįstam latvių, todėl negalim savęs su jais palyginti. Mes per daug gerai pažįstam rusus, kad galėtume teigti, jog, nepaisant keleto pasiskolintų papročių ir įpročių, į rusus panašūs nesam. Kaip ir į baltarusius, kurie šiuo metu yra postmoderniai okupuoti – nei pakarti, nei paleisti. Mums gyvybiškai svarbu turėti bendrų reikalų su lenkais, bet jie tokie įdomūs, kad kartais, žiūrėdamas žinias apie jų dabartines politines reformas, imi abejoti, ar tikrai mes su jais, su tais pačiais lenkais, esame kadaise turėję bendrą respubliką. Tačiau prisiminęs, kokių įstatymų pataisų mūsų kasdienybei paįvairinti buvo pastaraisiais metais nuleista iš Seimo rūmų – apsiramini. Taip, esama ir pas mus apsčiai šlėktiško blūdo ir šventeiviškų užmojų. Žiūrint, kaip tvarkosi liberalioji Čekija, ima pavydas dėl geografinės padėties. Saugu už tos buferinės Lenkijos. Galima pakvailioti – prezidentu išsirinkti kuoktelėjusį komunistą. Ir, kitaip nei Pakso, galima neversti. Vis viena nieko neatsitiks. Kita vertus – iš šalies stebint atrodo, kad turėtų būti labai nuobodu gimti čeku – jokių egzistencinių iššūkių. Jei norėtume būti panašūs į vengrus, reikėtų įkurti naują partiją – kad būtų dešinesnė už tautininkus ir turėtų bent 100 narių (šita sąlyga, žinant mūsų demografines tendencijas, yra fiziškai neįvykdoma). Kad patekus į Seimą pakaktų daugumai formuoti. Tada paprašyti Putino, kad pastatytų atominę elektrinę. Dar reikėtų turėti ir visaip niekinti savo mecenatą Sorošą – milijardierių, bet tokį, kuris negaili milijonų švietimui ir kultūrai. Lietuvoje taip nebūna. Pas mus oras ne toks, žolė žalesnė. Pinigai sūresniu prakaitu uždirbti. Ir dar – norėdami būti panašūs į vengrus turėtume naktimis nemiegoti ir rūpintis, kaip čia atgavus etnines žemes – Seinus su Suvalkais, Gardiną–Lydą–Astravą, Gumbinę–Įsrutį–Tvankstę (Karaliaučių) – kodėl gi ne? Kuršius iš latvių parsivilioti. Jei būtume panašūs į vengrus, turėtume plušėti tėvynės meilės baruose dviem trim pamainom. Bet tai ne mums. Dar galima būtų palyginti lietuvius su rumunais. Bet kol mes pas šeimos gydytojus pildysim anketas apie arielką, rumunai tuoj patys džiugiai ims su mumis lygintis.