Asmeninis archyvasPrasidėjęs pajamų deklaravimo sezonas neretam pasėja intrigą – teks sumokėti susidariusią nepriemoką, o gal pavyks atgauti pajamų mokesčio permoką? Klausimų kyla ir dėl gyventojų pajamų mokesčio lengvatos (GPM) pokyčių. Geriausia, kai atsakymus į šiuos klausimus žinome ir būsimam scenarijui esame pasirengę iš anksto. Tačiau jei nedelsime užpildyti deklaracijos, turėsime daugiau laiko finansiškai pasiruošti didesnei nei tikėtasi nepriemokai ar suplanuoti būsimų pajamų panaudojimą.
Šiuos metus pasitikome su GPM pokyčiais – nuo 2025 m. sudarytoms III pakopos pensijų fondų ar investicinio gyvybės draudimo sutartims nebegalioja GPM lengvata. Vis dėlto, svarbu nepamiršti, kad iki praėjusių metų pabaigos sudarytoms III pakopos pensijų kaupimo sutartims GPM lengvata bus taikoma dar beveik dešimtmetį – iki 2034 m. pabaigos. Lengvata numato, kad deklaruodami pajamas III pakopos pensijų fonduose kaupiantys arba investicinio gyvybės draudimo įmokas mokantys gyventojai gali susigrąžinti iki 300 eurų sumokėto GPM per metus. Tokia maksimali grąžintina suma susidaro privačiam kaupimui nukreipiant 125 eurus per mėnesį.
Geri ir geresni būdai panaudoti grąžintas lėšas
Po pajamų deklaravimo grąžinta sumokėto GPM dalis gali atrodyti tarsi loterijoje laimėta suma, kurią kartais norisi čia ir dabar išleisti maloniems dalykams. Savaime tame nėra nieko ydingo, tačiau rekomenduojama vengti dviejų dalykų.
Pirmiausia – leisti pinigus, kurių dar neturime. Kartais vien deklaracijoje atsiradusi permokos suma gali atrodyti kaip pakankama paskata save palepinti – juk pinigai anksčiau ar vėliau pasieks mūsų sąskaitą. Vis dėlto, kol taip nenutiko, atsipalaiduoti ir plačiai atverti piniginės nederėtų: rizikuojame pritrūkti lėšų būtinosioms išlaidoms.
Antra – venkite permokos sumą leisti nebūtiniems poreikiams, jei turite svarbesnių finansinių tikslų. Išmintinga būtų šią sumą panaudoti, pavyzdžiui, finansinio rezervo kaupimui ar savarankiškam investavimui. Ypač jei vis atidėliojame šį žingsnį. Tokias neplanuotas pajamas, kaip GPM permoka, psichologiškai daug lengviau nukreipti tikslams, kurių efektą pajusime ateityje.
Permoką taip pat prasminga panaudoti didelių palūkanų skoloms dengti. Taip ilgainiui pavyks sutaupyti nemažai išlaidų palūkanų padengimui bei užsitikrinti tvaresnį finansinį stabilumą.
Jei susimokėti teks daugiau nei planuota
Užpildžius pajamų deklaraciją kartais paaiškėja, kad mokėtina suma yra gerokai didesnė, nei planuota, todėl jos pildymo nereikėtų pasilikti laikotarpio pabaigai. Deklaraciją užpildžius kovo pradžioje, sumokėti įmokoms turėsite laiko iki deklaravimo laikotarpio pabaigos – gegužės 2 d. O tai reiškia, kad net mokėtinai sumai esant didesnei nei tikėtasi, turėsite laiko priimti tokius finansinius sprendimus, kurie situaciją išspręstų.
Per šį laikotarpį galite pakoreguoti asmeninį ar šeimos biudžetą taip, kad kuo daugiau lėšų tektų GMP nepriemokos grąžinimui. Įvertinus, kiek savo pajamų neišvengiamai turite skirti būtinosioms išlaidoms, tokioms kaip būstas, maistas, transportas ir sveikatos priežiūra, matysite, kokią dalį galite nukreipti mokesčiams. Šiek tiek pasispausti ir numatytą sumą sumokėti iki gegužės 2 d. finansiškai naudingiau, mat praėjus šiam laikotarpiui imami skaičiuoti delspinigiai.
Visgi, jei susiduriate su itin sudėtinga situacija, pravartu pasidomėti galimybe mokestinę nepriemoką išdėstyti per tam tikrą laikotarpį.
Kad kitų metų deklaracija būtų palankesnė
Aktualiausias pajamų deklaravimo laikotarpis yra dirbantiems savarankiškai. Jis gali kelti daugiau iššūkių tuo atveju, jei per visus metus neatsidedame dalies pajamų mokesčiams. Būtent reguliarus dalies pajamų atidėjimas kiekvieną mėnesį gali padėti išvengti galvos skausmo, kai nepriemoka yra didesnė nei tikėtasi.
Siekiant kuo didesnio tikslumo, svarbu kaupti ir fiksuoti savo savarankiško darbo pajamas bei išlaidas. Tai dar aktualiau tiems savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių metinė pajamų suma balansuoja ant 45 tūkst. eurų ribos, mat viršijus ją atsiranda prievolė mokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM).
Taigi, per mėnesį išrašant sąskaitų už vidutiniškai 3,7 tūkst. eurų, reikėtų numatyti galimybę, kad teks tapti PVM mokėtoju ir susimokėti 21 proc. pajamų siekiantį pridėtinės vertės mokestį. Svarbu atminti, kad viršijus nustatytą ribą, mokėtina į biudžetą PVM suma apskaičiuojama ne nuo ribą viršijančios pajamų sumos, o nuo visos sandorio, dėl kurio buvo viršyta nustatytoji riba, sumos.
Justina Bagdanavičiūtė yra „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė
