Kovos su koronavirusu įkarštyje žalia berete, kariška uniforma ir juodais saulės akiniais pasidabinęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ne vieną privertė atlaidžiai nusišypsoti ar gūžtelti pečiais.
Ministro įsakymais per koronaviruso epidemiją šalį valdančio politiko nuotraukos pasklido po socialinius tinklus, lydimos pašaipių palyginimų su Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių diktatoriais. Analogijos su kruvinuose perversmuose valdžią užgrobusiais pulkininkais ir generolais galbūt patenka į juodojo humoro zoną, bet A. Veryga jų nusipelnė – ketvirtus metus Vyriausybėje dirbantis politikas iki šiol pasižymėjo tik draudimais ir keisčiausiais ribojimais.
Komiškas politiko įvaizdis kilus koronaviruso grėsmei ir sėlinant ekonomikos krizei savaime niekuo nėra reikšmingas, bet praverčia kaip spalvinga valdančiųjų, biurokratijos, verslo ir visuomenės santykių iliustracija.
Ekstremaliose situacijose apsinuogina žmonių savybės. Baimė, niekšybė, egoizmas, empatija, dosnumas, drąsa – ir tamsios, ir šviesios charakterio pusės pamatomos lyg ant delno. Pirmosios koronaviruso protrūkio savaitės jas puikiausiai atskleidė – esant šoko būsenos instinktai, refleksai ir ydos nustelbė net labiausiai išlavintas manieras.
Ekstremaliose situacijose apsinuogina žmonių savybės. Baimė, niekšybė, egoizmas, empatija, dosnumas, drąsa – ir tamsios, ir šviesios charakterio pusės pamatomos lyg ant delno.
Tad apie kokias savo, o dar dažniau valstybės vadovų savybes sužinojome šiuo kritišku laiku?
Pasitikėjimas valdžia, verslu ir vieni kitais yra viena svarbiausių, gal net esminė brandžios visuomenės savybė. Ši krizė parodė, kad visuomenė ir verslas jau moka susitelkti. Prireikė vos keliolikos dienų, kad būtų surinkta milijonai eurų apsaugos priemonėms medikams nupirkti, o už tai atsakinga biurokratinė mašina tik desperatiškai dardėjo iš paskos.
Čia išryškėjo dar dvi valdžios savybės, kurios dažnai seka greta – nusikalstamas aplaidumas ir panieka iniciatyvoms. Su ribotais apsaugos priemonių ir COVID-19 testų ištekliais prieš epidemiją stoję sveikatos apsaugos funkcionieriai privačioms iniciatyvoms vis kištelėdavo koją, užuot radę drąsos ir padorumo bent padėkoti. Ne mažiau iškalbingas įžvalgių verslininkų atskleistas faktas, kad dar gerokai prieš epidemijos pradžią Sveikatos apsaugos ministerija jiems neleido pradėti dezinfekcinio skysčio gamybos.
Kaip ir buvę ar esami diktatoriai – nuo Fidelio Castro iki Aliaksandro Lukašenkos – beribės valdžios skonį pajutę mūsų veikėjai veržėsi į prožektorių šviesas. Vis dar laisva žiniasklaida jiems skirtą eterį dozavo ir drįso kelti nepatogius klausimus, tačiau netrūko pamokslų, melo ir nerangaus išsisukinėjimo. Į padorumo užribį abiem kojomis sau būdingu stiliumi įšoko premjeras Saulius Skvernelis, emigrantus pavadinęs „ne žmonėmis“. Slystelėjo ir jo patarėjas Giedrius Surplys, pasišaipęs iš Balyje įstrigusių socialinių tinklų įžymybių.
Su ugnimi valdantieji žaidė ir ieškodami atpirkimo ožių, dėl koronaviruso kaltę mėgindami suversti grįžtantiems emigrantams ir keliautojams. „Visi atvejai įvežtiniai“, – daugiau nei savaitę lyg užstrigusi plokštelė kartojo A. Veryga, nors pagal jo paties algoritmą buvo tiriami tik grįžę iš užkrato židiniais tapusių šalių.
Tačiau sveikatos apsaugos ministro algoritmai negaliojo S. Skverneliui, kuriam koronaviruso testas buvo atliktas dėl to, kad jis bendravo su žmogumi, kuris bendravo su užsikrėtusiu asmeniu. Ši privilegija ministrui pirmininkui tėra smulkmena, bet labai iškalbinga, kaip ir tai, kad tuo metu jau buvo ribojami COVID-19 tyrimai, nes sparčiai seko testų atsargos.
Tiesa, mūsų politikai nėra išskirtiniai, jie darniai įsijungė ir į kitų šalių populistų chorą. Vengrijos autokratas Viktoras Orbánas nutaikė progą bent laikinai pasididinti įgaliojimus, Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas pernelyg ilgai neigė grėsmę, kaip ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, neslėpęs rūpesčio, ar koronavirusas nesutrukdys jį perrinkti šių metų rudenį. Kartą per tris epidemijos savaites apie save priminė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, nudžiugęs kiek pakilusiais A. Verygos reitingais.
Ši krizė parodė, kad kitose valdžios grandyse – tik spengiantis lyderystės vakuumas. Seimas su visa opozicija tūno apkasuose, o parlamento pirmininkas lyg koks ūkvedys rūpinasi nebent respiratoriais ir pirštinėmis. Ne medikams – sau ir kitiems parlamentarams. Prezidentas Gitanas Nausėda demonstruoja olimpinę ramybę, ir kirba klausimas, kokio masto krizė įkvėptų jam ryžto.
Galių pusiausvyra akivaizdžiai pakrypusi į vieną pusę ir tik kritiška žiniasklaida padeda ją išlaikyti. Tačiau prognozuojamas dviženklis ūkio nuosmukis ir žiniasklaidai tuoj praretins dantis. Įsisukus nedarbo, bankrotų, skolų karuselei koronaviruso epidemija primins tik nemalonią įžangą. Meluoti, manipuliuoti, drausti įpratę valdžios veikėjai kol kas atrodo apgailėtinai ir komiškai. Bet ar ne jie juoksis paskutiniai?
Ovidijus Lukošius yra IQ ir Alfa.lt vyriausiasis redaktorius
