Ūsuoti diktatoriai, pliktelėję autoritariniai siaubūnai, visokie aukšto rango galvažudžiai ir jų pakalikai nuo seno mėgsta kartoti: nepainiokime sporto ir politikos. Žurnalistai ir kiti žmonės metams bėgant išmoko dėl šventos ramybės nebepainioti. Bet kas iš to: tik nusisuk trumpam – sportas su politika ima ir susipainioja.
Praėjusį rudenį, kai Vakarų pasaulyje, ir ypač JAV, pasigirsdavo vis daugiau piktų balsų apie duomenų nutekinimo Kinijos šnipų tarnyboms grėsmę, apie tai, kad nevalia įsileisti kinų bendrovių plėtoti 5G komunikacijas civilizuotuose kraštuose, Lietuvos krepšinio federacija pasirašė rinktinių rėmimo sutartį su komunikacijų milžine „Huawei“. Neabejotina, kad mūsų krepšinio galvų ausys girdėjo ir akys skaitė apie amerikiečių pasergėjimus ir užginimus, bet krepšininkai nusprendė pasielgti ūkiškai – sporto su politika nepainioti.
Prietarų nemėgstu. Turbūt ir Marxo–Lenino–Mao keliu žengiančiai Kinijos Liaudies Respublikai su prietarais ne pakeliui. Bet nutik taip, kad mūsų šlovingieji krepšininkai, vos pasidabinę marškinėliais su kinų įmonės reklama, ėmė prapilti atrankoje į čempionatą visokioms krepšinio pasauly negirdėtoms valstybėms. Tarp jų ir danams, kurie dar prieš keletą metų nežinojo, už kurio galo laikyti krepšinio kamuolį, nuo kurios kojos pradėti trižingsnį.
Galėtume sakyti, kad tai – viso labo sutapimas. Bet metais anksčiau į savo futbolo ūkį kinišką „Hikvision“ įsileido marijampoliečiai. „Sūduva“ ant marškinėlių užsiklijavo stebėjimo kamerų gamintojo logotipą. Bendrovės, paskui kurią velkasi nešvarus Kinijos piliečių rūšiavimo į paklusnius ir nepaklusnius šleifas, kaltinimai teikiant techninę pagalbą pareigūnams, atsakingiems už represijas prieš uigūrus, Honkongo protestuotojų persekiojimą. Net „Arvi“ areną pervadino į „Hikvision“. Rezultatas: trejus metus iš eilės Lietuvos futbole dominavusi „Sūduva“ 2020-aisiais su finansine ir simboline kinų parama prapylė viską: LFF taurę, „Supertaurę“ ir Lietuvos čempionų titulą.