Jei 2024-uosius reikėtų apibūdinti vienu žodžiu, tinkamiausias būtų „rinkimai“. Jie vyks daugiau nei 70 šalių, kuriose yra daugiau kaip 4,2 mlrd. Žemės gyventojų. Tačiau nesvajokime apie demokratijos šventę – daugelis šių rinkimų nebus nei sąžiningi, nei laisvi.
Keista, kad, išgyvenę penkis dešimtmečius sovietmetyje, lietuvių kalboje taip ir nesukūrėme žodžio, kuris apibūdintų rinkimus, kai negalima nieko rinktis – juk sovietmečiu būdavo „balsuojama“ už vienintelę partiją ir vienintelį jos kandidatą.
Mūsų prenumeratos puslapyje prenumeratoriai.lt Jūs galite įsigyti spausdintą žurnalą „Pasaulis 2024“, kurį nedelsiant išsiųsime nurodytu adresu. Portale IQ.lt bus publikuojama didžioji dalis šio žurnalo tekstų ir jie bus prieinami įsigijus IQ.lt Premium turinio prenumeratą.
Į tokią praeitį sparčiai sugrįžusi Rusija 2024-aisiais vėl dalyvaus rinkimų spektaklyje. Balsavimo biuleteniuose gal ir bus daugiau nei viena pavardė, tačiau Kremliaus diktatoriui Vladimirui Putinui bus prirašyta tiek balsų, kiek jis pageidaus. Svarbiau bus tai, kas vyks po rinkimų. Ar bus pradėta plataus masto mobilizacija, sukelsianti gyventojų pasipiktinimą? Ar karo išlaidų ir sankcijų varginama ekonomika pasileis į nuokalnę? Ar sulauksime rūmų maišto, koks vos neįsiliepsnojo 2023 m. vasarą „Wagner“ grupuotei pradėjus žygį į Maskvą?
Kiti itin svarbūs ir nenuspėjami rinkimai vyks metų pabaigoje JAV. Lemiamame mūšyje turėtų susikauti du garbaus amžiaus vyrai: Joe Bidenas tikėsis dar ketveriems metams likti Baltuosiuose rūmuose, o Donaldas Trumpas – į juos sugrįžti. Nugalėjus pastarajam laukia dar vienas, tik šįkart stipresnis, geopolitinis žemės drebėjimas, bet šiuos svarstymus palikime 2025 m.
Tikras rinkimų festivalis laukia ir Lietuvoje – pirmoje metų pusėje perrinksime seną arba išsirinksime naują prezidentą, po to įteiksime kelialapius, daugiausia politikos veteranams, į Europos Parlamentą Briuselyje. Rudenį laukia įdomiausia kova dėl to, kas kitus ketverius metus valdys Seimą ir Vyriausybę.
Ar rinkimų kovos praplės mūsų žodyną, ar liksime prie jau įprastų ekonomikos terminų? Maištaujantiems mokytojams bus keliami atlyginimai, taip pat augs pensijos, bet šioms rinkėjų grupėms būdinga skųstis. Labiau dėl išaugusių palūkanų kentės būsto paskolas turintys jaunesni didžiųjų miestų gyventojai, kuriems privataus sektoriaus darbdaviai nebebus nusiteikę taip sparčiai kelti atlyginimų. Tačiau ši visuomenės dalis gerokai kantresnė. Per pramonės įmones jau 2023 m. nusirito atleidimų bangelės, bet darbo rinka tebėra aktyvi ir nedarbu niekas nesiskųs.
„Karas“, „saugumas“, „pabėgėliai“ bus dažnai tariami žodžiai, tačiau ir jie nėra nauji. Tad politikams teks sukti galvas, kaip išsiskirti vis kartojant tas pačias frazes. Galbūt dar bus pasipliekta dėl partnerystės ir vadinamųjų šeimos vertybių, o koronavirusą, skiepus ir karantiną užklos praeities dulkės.
2024 m. norėtųsi daugiau kalbėti apie taiką, bet dėmesį vis dar kaustys karas. Mažiausiai du – įklimpęs Ukrainoje ir nuo jos dėmesį gvelbiantis Izraelio ir palestiniečių konfliktas. Visgi 2024-aisiais reikia nusiteikti augančiai įtampai ir gal net naujiems konfliktams. Pavojų daug. Ar liepsnos Gazos Ruože neišplis po visus Artimuosius Rytus? Ar Rusija nesiims provokacijų Juodojoje jūroje, prieš Moldovą ar netgi NATO? Kaip klostysis Kinijos ir Taivano santykiai po pastarajame jau metų pradžioje įvyksiančių prezidento rinkimų? Kaip į galimą Kinijos agresiją, gal tik hibridinę, o ne invaziją, reaguotų JAV? Neramu bus ir Afrikoje, ypač Sahelio regione, iš kurio šalių toliau plūs pabėgėliai į Europą.
Senajame žemyne galvas kels dešinieji radikalai ir populistai, priešiški pačiai ES ir dažnai palankūs Rusijai. 2023 m. Slovakijoje premjero postą iškovojo prorusiškas Robertas Fico, o rudens pabaigoje pergalę Nyderlandų rinkimuose šventė kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija su Geertu Wildersu priešakyje. Po rinkimų ir EP matysime daugiau dešiniųjų ir populistų, bet, tikėtina, valdančioji koalicija išsilaikys ir Ursula von der Leyen liks vadovauti Europos Komisijai dar vieną kadenciją. Tai būtų gera žinia pirmiausia Ukrainai, kad parama jai nenutrūks, taip pat kitoms narystės ES siekiančioms šalims, kad integracijos procesai nelėtės.
Vasarą Lietuvoje bus populiarūs žodžiai, reiškiantys tauriųjų metalų vardus. Liepos pabaigoje Paryžiuje prasidės vasaros olimpinės žaidynės, tad sirgaliai neslopins lūkesčių ir tikėsis aukso, sidabro ar bent bronzos medalių. Dar neaišku, ar kelialapį iškovos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, tačiau pretendentų į medalius yra ir kitose sporto šakose. Tarp jų ir breiko šokis, debiutuosiantis būtent 2024-ųjų olimpiadoje.
Tad svarbiausiu 2024-ųjų žodžiu norėtųsi matyti „pergalę“. Jos linkime mūsų atletams, Ukrainai, demokratijai ir sveikam protui.
Malonaus skaitymo ir gerų metų!
Ovidijus Lukošius yra žurnalo IQ ir „Pasaulis 2024“ redaktorius
