Asmeninis archyvasVos prieš kelias savaites paskelbtoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje „Ką mokytojai turėtų mokyti, o studentai – išmokti galingo dirbtinio intelekto ateityje?“ (angl. „What Should Teachers Teach and Students Learn in a Future of Powerful AI?“) nagrinėja, kaip dirbtinio intelekto (DI) pažanga turėtų keisti ne tik ugdymo turinį, bet ir visą švietimo sistemą.
Remiantis EBPO ataskaita, klasikinių specialybių, tokių kaip teisė ar ekonomika, mokytis vis dar verta, tačiau jų turinys turi keistis. Dirbtinio intelekto eroje svarbu ne tik techninės žinios, bet ir gebėjimas taikyti vertybinį, kūrybišką ir tarpdisciplininį požiūrį. Svarbiausia ne pati sritis, o tai, kaip mokomasi ir ką žmogus geba tas žinias pritaikyti.
Būkite lankstūs ir mokykitės visą gyvenimą
DI keičia profesijas, todėl gebėjimas prisitaikyti tampa būtinas. Darbo rinka vis labiau tampa dinamiška, pažangios įmonės atsisako didelių apsunkintų struktūrų ar siaurų, aiškiai apibrėžtų pozicijų. Viskas vyksta greitai, persipina tarpusavyje ir nuolat kinta. Darbdaviai tikisi lankstaus, žingeidaus, greitai prisitaikančio ir norinčio nuolat mokytis specialisto.
Kalbant apie tai, kokios profesijos turės didžiausią paklausą artimiausią dešimtmetį, galima prognozuoti, kad greitu laiku aiški riba tarp vieno ir kito specialisto atsakomybių pradės nykti.
Ypač didelį vaidmenį čia atlieka technologijų pažanga, nes vis daugiau veiklų mes galime „deleguoti“ dirbtiniam intelektui ar automatizacijai. Tad darbdaviai vis labiau kovos dėl tų specialistų ir aukšto lygio vadovų, kurie prisitaiko tiek prie technologijų pokyčių, tiek moka juos valdyti, tiek atviri nuolat mokytis patys.
Tad kyla klausimai, ar, esant tokiam multipotencialiam poreikiui, vis dar verta studijuoti „klasikines“ specialybes, pavyzdžiui, ekonomiką, vadybą, teisę? Kaip jos keičiasi?
Mano patarimas – nebijoti rinktis studijuoti sritį, kur jaučiate pašaukimą, ir net jeigu profesinis kelias pasisuks visai kita kryptimi – studijos išmokys susitelkimo, kantrybės, įsipareigojimo pabaigti pradėtą darbą. O galbūt jūs ir būsit vėlesnės transformacijos dalis – teisinių paslaugų aplikacijos kūrėjai ar naujų vadybinių įrankių ambasadoriai. Manau svarbiausia, pasirinkus tikslių mokslų kryptį, nuošalyje nepalikti minkštųjų įgūdžių (angl.soft skills).
Mokykitės bendradarbiavimo
Įdomu pastebėti, kad šiandienos darbo rinkoje sėkmę vis labiau nulemia asmeninės savybės. Viena svarbiausių - emocinis intelektas bei gebėjimas dirbti komandoje.
Daug kalbame apie įgūdžius ir kompetencijas, bet būtent asmeninės savybės yra itin svarbios.
Juk ne veltui sakoma, kad dirbti išmokysime, o štai žmogaus asmenybę sunkiau pakeisti. Savo įmonėje turime aiškiai apsibrėžę savo kultūrą, kokiems talentams esami atviri, kokius taikome reikalavimus. Asmeninės savybės taip pat svarbios kaip ir rezultatai. Įmonės viduje nuolat kartojame: "čia ne vieta nuostabiems, bet įžūliems žmonėms" (angl. "There is no place for brilliant jerks"). Mums svarbu, kad mūsų talentai gebėtų užmegzti puikius tarpasmeninius santykius, dirbti kartu bendradarbiaudami. Mes tikime, kad bendradarbiavimas gali įkvėpti būti kūrybiškesniais, produktyvesniais ir galiausiai – labiau sėkmingais kaip komanda, o ne kaip pavieniai asmenys.
Galima pastebėti, kad nauja karta daug laiko praleido prie kompiuterių, kurie jau buvo mokymosi priemonė mokykloje, tad skaitmeniniai įgūdžiai išugdyti labai stipriai, o štai socialiniai įgūdžiai ir stiprus emocinis intelektas tampa rečiau sutinkama ir labai vertinama kompetencija.
Diplomas, žinoma, labai svarbu, jis parodo žmogaus pasirinktą kryptį, ryžtą susitelkti į pasirinktą sritį, tačiau greta labai svarbu dalyvauti įvairiuose projektuose, rinktis neapmokamas praktikas, vystyti savo asmenines savybes bei plėsti pasaulėžiūrą. Toks išsilavinęs ir asmenines savybės išvystęs specialistas visada bus labiau sėkmingas darbo rinkoje ir turės daugiau ką pasiūlyti organizacijai.
Plėtokite kūrybiškumą
Gebėjimas kurti naują yra vertingesnis už faktų žinojimą.
Tai pasakytina ir apie ateities kompetencijas – ekspertiškumą pakeis technologijos, tačiau vis labiau darbo rinkoje trūksta kūrėjų – žmonių, kurie mato visumą, žvelgia į ateitį ir nuolat transformuoja jau sukurtus sprendimus, mato situacijas kūrybingai ir siūlo organizacijoms pokyčius.
Ką galima būtų patarti abiturientams, kokias studijas pasirinkti, jei dar nežinai, ko tiksliai nori?
Pagrindinis patarimas – dar esant mokykloje vasaros atostogų metu atlikti praktikas, įsitraukti į įvairias iniciatyvas, veiklas, o jeigu ir tai nepadėjo suprasti, ko norisi, nebijoti turėti „gap year“, kurių metu galėtum išbandyti save pasirinktose srityse ir išsigryninti, kur save matytum ateityje. Pajausti, kur matote didžiausią susidomėjimą kurti.
Taip pat itin svarbu ir jau studijuojantiems jauniems žmonėms iš anksto rengtis darbo rinkai – išsigryninti, nuo kokių įgūdžių pradėti, ką galima lavinti savarankiškai. Yra daug įvairių iniciatyvų ir projektų, kurių apimtyje galime save išmėginti, pakeliauti ir susipažinti su įvairiais žmonėmis.
Geriausia ateities kompetencijos – atvirumas pokyčiams, gebėjimas dirbti su žmonėmis ir kūrybingumas. Visų šių dalykų neišmoksite prie kompiuterio ekrano, tad jau šiandien kviečiu moksleivius ir studentus aktyviai įsitraukti į veiklas, kurios jums atrodo įdomios – ar tai būtų savanoriavimas, ar praktika verslo organizacijoje. Visos patirtys sustiprins jus ir kaip būsimą specialistą, ir kaip asmenybę.
Giedrė Rubytė yra „Edenred Finance“ personalo vadovė
