Didžiausiam Lietuvos politikos narcizui klouno kaukę pamatavusi hiphopo grupė „G&G Sindikatas“ jokios sensacijos nesukūrė.

Savo tekstuose veidmainystę ir tuštybę dažnai pašiepiantys atlikėjai dar kartą pasiuntė taiklią politinę žinutę, sulaukusią žiniasklaidos dėmesio. Tačiau ši istorija netrukus būtų nustelbta kitų pranešimų, jei ne pagrindinio jos personažo – valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio – reakcija. „Akivaizdu, kad kai kuriems žmonėms labai trūksta dėmesio ir įvertinimo, todėl jie bando tą trūkumą kompensuoti naudodamiesi mano žinomumu. Man tikrai negaila. Pasirinktas kelias man įkąsti jokio poveikio nepadarys, bet to paties negaliu pasakyti apie vaikus ir paauglius. Jiems tai matant televizijos ekranuose ima atrodyti, kad patyčios yra normalu“, – toks įrašas atsirado politiko feisbuko paskyroje. Negaliu žinoti, ar ši reakcija buvo apgalvota, ar spontaniška, o gal sukurpta viešųjų ryšių specialistų. Tačiau šie keli sakiniai persunkti susireikšminimu ir paranoja. Jie gana iškalbingai apnuogina R. Karbauskio būseną, kuri po kone absoliučioje valdžioje praleistų metų tik sustiprina pilko ir egoistiško žmogaus įvaizdį. Sutelkime dėmesį į paskutinę politiko citatos dalį – apie patyčias. Tai, kad politinę satyrą yra neteisinga vadinti patyčiomis, vos įsisiūbavus šiai istorijai pastebėjo ne vienas apžvalgininkas ir nuomonės lyderis. Buvo prisimintos įvairios istorijos, kai humoras apnuogindavo ne tik apsikvailinusius demokratinių šalių vadovus, bet ir diktatorius kruvinomis rankomis. Socialinių tinklų auditorija gavo naudingų istorijos pamokų. Tačiau patinka tai R. Karbauskiui ar ne, patyčių, ne tik šmaikščios politinės satyros, viešojoje Lietuvos erdvėje matysime vis daugiau, o jų taikinys pirmiausia bus valdantieji. Ir dėl to jie turėtų kaltinti patys save. Nenorintys ir nesugebantys bendrauti su interesų grupėmis, elitu ir plačiąja visuomene, dabartiniai šalies politiniai lyderiai primena iš gergždžiančių VEF tranzistorių sklindantį balsą: „Nieko negirdžiu, aš per radiją kalbu.“

Abejonės apie Gretą, Mileną, trąšų importą, grūdų eksportą ir Vilniaus teritorijai dydžiu prilygstančius žemės sklypus skendo tyruose arba buvo atrajojamos nemaskuojamu melu.

R. Karbauskis čia nepralenkiamas. Abejonės apie Gretą, Mileną, trąšų importą, grūdų eksportą ir Vilniaus teritorijai dydžiu prilygstančius žemės sklypus skendo tyruose arba buvo atrajojamos nemaskuojamu melu. LRT tyrimui skirta spaudos konferencija dar kartą pademonstravo, kad šis veikėjas sau leidžia tiesiog negirdėti nepatogių klausimų. Tačiau nevengia žarstytis kaltinimais, kuriems pagrįsti neturi įrodymų arba tiesiog patingėjo jų paieškoti. Ne itin atsilieka sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, tobulai įvaldęs meną negirdėti jo fanatiškiems sumanymams prieštaraujančių ekspertų argumentų. Antialkoholinės kampanijos architektai – nuo R. Karbauskio su A. Veryga iki premjero Sauliaus Skvernelio – tiesiog ignoruoja klausimą, kokie bus kiti kovos su girtuokliavimu žingsniai. Ar ši kova taip ir pasibaigs sudavus kirčių legaliam lietuviškam verslui? Beskime pirštu kone į bet kurį valstiečių ministrą ar didesnę įtaką turintį Seimo narį. Ar būtina griauti antrosios pakapos pensijų sistemą? Ar verta didinti alkoholio ir degalų akcizus? Ar ilgesni mokslo metai iš tiesų pagerins švietimo sistemos kokybę? Kodėl trukdome įdarbinti užsieniečius, kurių reikia Lietuvos verslui ir dėl kurių jau aršiai konkuruoja Lenkija, Slovakija ir kitos Rytų Europos šalys? Galbūt vidaus reikalų ministras mano, kad Lietuva pirmiausia turi susigrąžinti savus emigrantus? Bet ministrui alga mokama ne už sapnus ir svajones. Kodėl reikėjo panaikinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą ir visus tėvus paversti pašalpos prašytojais? Ir dar kankintis su prastai veikiančia IT sistema? Dešimtys, šimtai klausimų, užduotų žurnalistų ir paprastų piliečių, skrieja į Seimo ir Vyriausybės pusę, tačiau vietoj atsakymų – spengianti tyla, sarkastiška premjero S. Skvernelio šypsena ir desperatiškos viešųjų ryšių akcijos, tokios, kokią surengė socialinės apsaugos ministras Linas Kukuraitis prie sužvėrėjusių tėvų nukankinto vaiko kapo. Tekste prie makabriškos nuotraukos ministras vapa apie tarpinstitucinį bendradarbiavimą aukščiausiu penkių ministerijų lygiu. Bet žemas tas lygis. Net ir gera valdžia sulaukia kritikos. Gera valdžia už tą kritiką būna dėkinga. Prieš metus valstiečiai į didžiąją politiką atėjo tarsi į pirmą klasę ir abejones jais, net ne kritiką, pavadino patyčiomis. „Leiskite dirbti, nesityčiokite“, – skundėsi jie. Antriems metams pirmoje politikos klasėje palikti uoliausi Seimo valstiečiai dabar paišosi klounų veidus ir prie nuotraukų feisbuke sega grotažymes #PatyčiomsNE, #LVŽS. Susitaikykite. Patyčios, atrodo, yra vienintelė likusi komunikacijos forma, kurią valstiečių valdžia dar supranta. O jei nesupranta, tai bent reaguoja. Tad tegyvuoja patyčios! Ovidijus Lukošius yra IQ žurnalo ir alfa.lt vyriausiasis redaktorius