Dramatiškų įvykių srautas nesenka. Tačiau net ir juose žmogus ieško ko nors gero ir teigiamo. Sudrebėję kasdienybės pamatai apnuogina ir klaidingus mūsų įsitikinimus, prietarus. Kai vienos kainos kyla, o kitos krenta ir nieko nėra stabilaus, pats laikas pažvelgti į mūsų supratimą apie tai, kas lemia kainas.
Daugelis įsitikinę, kad kaina, taigi ir vertė, priklauso nuo kaštų, ir tuomet bet kokie kainų svyravimai atrodo kaip sąmokslas ir manipuliacija. Kuo brangiau kainavo pagaminti, tuo, atrodo, didesnė turi būti kaina. Ir atvirkščiai, kuo didesnė kaina, tuo, vadinasi, brangiau kainavo pagaminti. Medžiagos plius įrenginiai plius darbo jėga plius energija ir t. t. – visiems pažįstama pasaulėžiūra. Ir kai per krizę tų pačių kaštų pareikalavęs dezinfekcinis skystis ar kaukė (atleiskite už pabodusį, bet veiksmingą pavyzdį) pabrangsta, kaštų teorijos išpažinėjui telieka viena – kaltinti spekuliantus.
Net ir ramiais laikais žmonės stebisi: jeigu pastatyti butą penktame aukšte kainuoja beveik tiek pat, kiek ir dvidešimtame, kodėl pastarasis pirkėjui atsieis kone dvigubai brangiau? Vaizdas į upės kilpą, debesys vietoj užuolaidų ir paukščio skrydžio pojūtis neatrodo žmogui įtikinamas argumentas, juk nei pačiupinėsi, nei paskaičiuosi. O kodėl to paties namo pirmame aukšte komercinės patalpos kainuos dar brangiau už dvidešimto aukšto poeziją? Prietarai padiktuoja daugybę versijų: pardavėjas ir pelnosi iš patiklių pirkėjų, ir manipuliuoja, mulkina juos prestižu, patrauklumu ir perparduoda tai, kas „tiek nekainavo“.
Kai priemonės nuo viruso ima brangti, o balinės suknelės nevilioja net už mažesnę kainą, galime praregėti: vertę galiausiai lemia paties vartotojo pasirinkimai. Jo poreikiai ir patiriama nauda, viltys ir baimės. Ir alternatyvūs kaštai. Pardavėjas tik prisitaiko prie visų tų niuansų, slypinčių mūsų pasąmonėje, kultūroje ir vidaus algoritmuose. Visi esame vartotojai ir galime pasitikrinti, kad įsigyjame tai ir už tiek, kiek tikimės patirti naudos. O ji subjektyvi. Aklas žmogus nesusigundys brangesniu butu su vaizdu. Menininkas nepirks komercinių patalpų su vaizdu į konteinerį. Net ir romantiškas pensininkas vengs penkto aukšto, jeigu name nėra lifto.
