Meniu
Prenumerata

penktadienis, gruodžio 2 d.


KOMENTARAS
„Pax Americana“ ir amerikiečių pasirinkimas
Evaldas Labanauskas

Nors vidurio kadencijos rinkimai sulaukia ne tiek daug dėmesio kaip prezidento rinkimai tiek pačiose JAV, tiek už jų ribų, šį kartą jiems savotišką reklamą sukuria po Jungtines Valstijas vis dar klaidžiojanti Donaldo Trumpo (ne)šmėkla. Ypač daug baimių dėl to Europoje, tačiau ar to turėtume baimintis?

Vidurio kadencijos rinkimai dažniausiai laikomi referendumu dėl valdžioje esančio prezidento pirmųjų dvejų metų politikos. Tačiau šios lapkričio 8-osios rinkimai gali būti laikomi referendumu tiek dėl dabartinio JAV vadovo Joe Bideno politikos, tiek dėl prieštaringai vertinamo buvusio prezidento D. Trumpo.

Tokia jau tradicija, kad vidurio kadencijos rinkimus valdančio prezidento partija dažniausiai pralaimi. Dar visai neseniai atrodė, kad J. Bideno Demokratų partija patirs triuškinantį pralaimėjimą ir neteks abejų Kongreso rūmų kontrolės. Tačiau dabar prognozuojama, kad demokratai gali išlaikyti Senatą – tai palengvins J. Bideno dalią per likusią kadenciją ir leis išvengti JAV valdžios paralyžiaus, kuris paženklino antrąją Baracko Obamos kadenciją.

Vis dėlto, jei rinkimus triuškinamai laimėtų D. Trumpo sąmokslų apie suklastotus 2020 m. rinkimus gerbėjai iš Respublikonų partijos, tai, tikėtina, nulemtų ir paties buvusio prezidento sprendimą, ir partijos poziciją dėl ateinančių prezidento rinkimų 2024 m.

O tai skamba vos ne kaip pasaulio pabaiga europiečiams, kurie su šiurpu prisimena ketverius „nenuspėjamos lyderystės“ D. Trumpo metus. Tiesa, Vidurio ir Rytų Europai „blondines mėgęs“ D. Trumpas nekelia tokių košmariškų prisiminimų. Gal net atvirkščiai – jam valdant pradėta tiekti mirtina ginkluotė Ukrainai (B. Obama to nedarė), Lenkijoje nuspręsta įkurti JAV karinę bazę, o svarbiausia, nepaisant kaltinimų dėl tariamų D. Trumpo ryšių su Kremliumi, – Vladimiras Putinas nedrįso pradėti naujos avantiūros kaip B. Obamos laikais Kryme ir Rytų Ukrainoje bei Sirijoje ar valdant respublikonui George’ui W. Bushui 2008-aisiais Sakartvele. Vis dėlto dabar ateinantys gandai iš JAV apie D. Trumpo požiūrį į karą, kaip ir jo mylimos televizijos „Fox News“ gąsdinimai Trečiuoju pasauliniu karu, turėtų neraminti.

Kita vertus, būtent Respublikonų partija visada garsėjo kaip griežtos politikos Rusijos atžvilgiu šalininkė, aktyviai ragina J. Bideno administraciją, kurioje didelį vaidmenį atlieka „putinferšteineriai“, kuo rimčiau remti Ukrainą ir bausti Maskvą. Todėl kalbėti apie JAV politikos Ukrainos atžvilgiu pokytį, jei vidurio kadencijos rinkimus triuškinamai laimėtų Respublikonų partija, tarp jų – ir D. Trumpo šalininkai, gerokai per anksti.

Kitas klausimas – JAV vidinis susiskaldymas, įvykęs po 2020 m. emocingų prezidento rinkimų, ir tolesnė Vašingtono globalios politikos kryptis.

Po Šaltojo karo pasaulyje galutinai įtvirtinta „Pax Americana“ („Amerikos taika“), kurios pagrindiniai bruožai (su atskiromis išimtimis) – liberalizmas, žmogaus teisės ir tarptautinė teisė, pastaruoju laiku vis labiau atrodo kaip praeities dalykas: pradedant nuo B. Obamos neveiklumo dėl Krymo aneksijos, kai Rusija pažeidė visas tarptautines normas ir reakcijos nebuvimas tik padidino tarptautinės tvarkos griovėjos apetitą agresijai, baigiant D. Trumpo „pjautynėmis“ su artimiausiais sąjungininkais ir net idėjomis palikti NATO. Dabartinė visas tarptautinės teisės, moralės normas paminanti Rusijos agresija prieš Ukrainą jau J. Bideno laikotarpiu – dar viena vinis į „Pax Americana“ karstą.

Būtent karo Ukrainoje baigtis ir, neduok, Dieve, branduolinio ginklo panaudojimas, o svarbiausia – Vašingtono reakcija į tai, atsakys į klausimą, ar galima jau galutinai amžino poilsio užkasti „Amerikos taiką“.

Būtent karo Ukrainoje baigtis ir, neduok, Dieve, branduolinio ginklo panaudojimas, o svarbiausia – Vašingtono reakcija į tai, atsakys į klausimą, ar galima jau galutinai amžino poilsio užkasti „Amerikos taiką“.

„Pax Americana“ puikiai atitiko Lietuvos ir kitų mažų demokratinių valstybių interesus bei garantavo jų egzistenciją. Kas lauktų po jos?

Bet kuriuo atveju, patiems amerikiečiams spręsti, ką daryti su „Pax Americana“, ir tai daug svarbesnis ir platesnis klausimas nei vidurio kadencijos rinkimai, nors jie parodys tam tikras nuotaikas. Minėtas JAV visuomenės susikiršinimas tikrai neprisideda prie atsakymo į šį klausimą paieškos. Atvirkščiai, kaip teigia žinomas istorikas Stephenas Kotkinas, niekas kitas, jokie Rusijos troliai ar kitos V. Putino užmačios nekelia didesnės egzistencinės grėsmės JAV nei toks pačių amerikiečių susiskaldymas ir vidinis susipriešinimas.

Kita vertus, teko girdėti užuominą, kad nė viena kita imperija tiek daug nekalbėjo apie savo imperijos pabaigą kaip JAV, bet tai nereiškia, jog jos griūtis jau čia pat.

Evaldas Labanauskas yra IQ biuro Briuselyje vadovas

BEREKLAMOS:

2022 10 26 06:40
Spausdinti