Meniu
Prenumerata

antradienis, liepos 23 d.


KOMENTARAS
Pelno mokestis ir geopolitinė įtampa
Martynas Endrijaitis
Asmeninis archyvas
M. Andrijaitis.

Nuolat nagrinėjama geopolitinė situacija neišvengiamai skatina ir tam tikrus procesus fiskalinėse valstybių iniciatyvose. Ieškant šaltinių didinti valstybės gynybos išlaidas, kaip viena galimybių padidinti biudžeto pajamas minimas pelno mokestis.

Valstybėse taikomos skirtingos pelno mokesčio sistemos. Vienose šalyse pelno mokestis pradedamas skaičiuoti tik įmonėms skirstant pelną (pavyzdžiui, dividendus), kaip antai Latvijoje ar Estijoje. Lietuvoje ir daugelyje kitų ES valstybių taikoma vadinamoji klasikinė pelno mokesčio sistema, kai pelno mokestis skaičiuojamas koreguojant įmonės finansinį rezultatą finansinėje apskaitoje ir gaunant pelno mokesčio bazę, t. y. apmokestinamąjį pelną.

Pelno mokestis daugelyje valstybių yra svarbus biudžeto pajamų šaltinis. Taip yra ir Lietuvoje.

Mūsų šalyje galioja standartinis 15 proc. pelno mokesčio tarifas, o vidutinis efektyvusis tarifas, Lietuvos banko skaičiavimu, pastaraisiais metais sudarė 12–13 proc. (t. y. realiai mokamas pelno mokesčio procentas, įvertinus lengvatas, išimtis ir pan.). Pelno mokesčio tarifai valstybėse nėra vienodi, vienose gali būti 10, o kitose – net 30 proc. Valstybės konkuruoja tarpusavyje skirtingais tarifais, siekdamos pritraukti įsikurti dideles bendroves. Taip stambios tarptautinės korporacijos, įsikurdamos atitinkamose valstybėse, kartais siekia tiesiog smarkiai sumažinti pelno mokestį, todėl, palyginti su mažomis įmonėmis, veikiančiomis vienoje šalyje, sumoka netgi kelis ar keliolika kartų mažesnes pelno mokesčio sumas.

IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.

Siekiant išvengti tokių nesąžiningų veiksmų, ES jau nuo šių metų įsigaliojo Minimalaus pelno mokesčio direktyva, kuri įpareigoja dideles tarptautines bendroves, kurių pasaulinė apyvarta viršija 750 mln. eurų, skaičiuoti efektyvų pelno mokesčio tarifą visose jurisdikcijose, o jei jis nesiekia 15 proc. – mokėti papildomai. Svarbu ir tai, kad Minimalaus pelno mokesčio direktyva taip pat įpareigos dideles įmones skaičiuoti grupės įmonių efektyviuosius pelno mokesčio tarifus ir tokiose valstybėse, kaip Latvijoje, Estijoje, kur pelno mokestis iš esmės nėra skaičiuojamas iki kol nėra skirstomas įmonės pelnas.

Žinoma, reikia patikslinti, kad vien tik vertinti pelno mokesčio tarifų nepakanka. Dar svarbiau yra pelno mokesčio bazė, t. y. nuo ko skaičiuojamas pelno mokestis. Efektyviam pelno mokesčio tarifui skaičiuoti pelno mokesčio bazė yra pagrindas.

Mokesčių mokėtojų sąmoningumas turėtų augti, siekiant prisidėti prie tvaraus valstybių finansų užtikrinimo.

Todėl ES lygiu jau svarstoma dar viena iniciatyva, būtent skirta pelno mokesčio bazei vienodinti ES lygmeniu – vadinamoji BEFIT direktyva. Jos esmė, kad ES šalyse veikiančių įmonių pelno mokesčio bazės bus sujungtos į vieną bendrą pelno mokesčio bazę. Sistema bus privaloma didesnę nei 750 mln. eurų apyvartą generuojančioms ES įmonių grupėms. Direktyvoje pateiktomis taisyklėmis galės naudotis ir mažesnės ES įmonės, kai jos rengia konsoliduotas finansines ataskaitas.

Europos Komisijos atstovai pabrėžia, kad įmonės vietoj 27 skirtingų ES valstybių nacionalinių pelno mokesčio sistemų galės teikti pelno mokesčio deklaracijas pagal vieną taisyklių rinkinį, tad bus taupomos šių įmonių lėšos ir skatins jas investuoti kitose ES valstybėse.

Kita vertus, nemažai įvairių autorių kritikuoja tokias iniciatyvas, direktyvas. Tie kritikos argumentai būna grindžiami įvairiais kontekstais. Vis dėlto keltinas esminis klausimas: ar esama geopolitinė situacija nenusveria visų argumentų? Jeigu pelno mokestis tiek Lietuvoje, tiek bet kurioje kitoje ES valstybėje gali prisidėti prie plačiąja prasme bendro ES biudžeto didinimo, ar tai ir neturėtų būti esminis kriterijus, kodėl šios iniciatyvos yra naudingos?

Nors bendras kontekstas priimant tokias iniciatyvas paprastai būna kova su pelno mokesčio bazės erozija ir didesnis pelno mokesčio surinkimas į valstybių biudžetus, ne mažiau svarbus argumentas, kur bus panaudotos šios lėšos?

Kokias išvadas būtų galima pateikti globaliai įvertinus jau vykstančius tarptautinius pelno mokesčio reguliavimo pokyčius?

Pirma, bendra tendencija, kai viskas globalėja ir panašėja, neišvengiamai persikelia ir į įmonių pelno mokesčio taisyklių kūrimą, nes anksčiau labai skirtingos įvairiose valstybėse buvusios taisyklės dabar vis labiau vienodinamos.

Antra, verslams, kurie steigiami pasitelkiant sudėtingas verslo struktūras užsienio įmonėse, tampa vis sudėtingiau nuslėpti pelno mokestį.

Trečia, geopolitinė situacija neišvengiamai skatina valstybių iniciatyvas vienodinti ir griežtinti pelno mokesčio reglamentavimą, tačiau, tikėtina, ir dalies pačių mokesčių mokėtojų sąmoningumas turėtų augti, siekiant prisidėti prie tvaraus valstybių finansų užtikrinimo.

Dr. Martynas Endrijaitis yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas

2024 06 19 06:45
Spausdinti