Asmeninis archyvasKas mėnesį skelbiami skirtingų visuomenės nuomonės tyrimų kompanijų partijų reitingai sukelia dideles komunikacines bangas, tačiau jos dažnai „pravažiuoja šonu“ pro tikrąsias tendencijas. Tam, kad suprastume tendencijas, reikia žiūrėti ir lyginti ne tik šį mėnesį su praėjusiu, o pasiimti ilgesnę perspektyvą. Praėjo metai po rinkimų ir galime ramiai pasižiūrėti, kaip sekėsi politinėms partijoms per šiuos metus.
Daugiausia palaikymo prarado socdemai – 8,8 procentinio punkto, antri buvo „Nemuno aušra“ – 6,5 p.p. Po jų seka DSVL – -2,2 p.p, Liberalai -1,2 p.p ir LVŽS – 0,1 p.p.
„Nemuno aušra“ per 2024 m. rinkimus buvo trečia pagal dydį politinė jėga (15 proc.), tačiau šiandien jų rėmėjų likę tik apie 8–9 proc. Nuo rinkimų partija niekada nebeatgavo rinkiminio pasitikėjimo. Rugpjūtį–rugsėjį matytas reitingų pakilimas sutapo su rekordiškai dideliu žiniasklaidos matomumu (per 11 tūkst. paminėjimų). Žiniasklaidos duomenų analizė rodo, kad būtent matomumas žiniasklaidoje aktyvuoja labiau partijos rinkėjus.
Tuo tarpu LSDP rinkimuose surinko daugiausiai balsų (19,3 proc.), tačiau šiandien jų reitingas krito iki 10–11 proc. Jie nuolat buvo tarp labiausiai matomų partijų žiniasklaidoje (7–11 tūkst. paminėjimų per mėnesį), bet didelė dalis šio dėmesio buvo negatyvus ir nemotyvavo partijos rinkėjų.
TS-LKD rinkimuose gavo 18 proc., o spalio apklausoje jų palaikymas siekia 14–15 proc. Per metus partija patyrė kritimą, vėliau dalinį atsistatymą. Šių svyravimų foną gerai atspindi žiniasklaidos intensyvumas: pikas vasarą ir rugsėjį iš dalies sustiprino jų reitingus, nors jie vis tiek nepasiekia rinkiminio lygio.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ rinkimuose surinko 9,2 proc., o šiandien laikosi ties 7–8 proc. LVŽS liko arti savo rinkiminio rezultato – nuo 7,0 proc. nukrito tik simboliškai iki 6,9 proc. Abiem partijoms būdingas vidutinis žiniasklaidos dėmesys, kuris neišprovokavo nei reikšmingo augimo, nei smukimo.
Liberalų sąjūdis rinkimuose turėjo 7,7 proc., o spalį – 6,5 proc. Jų matomumas žiniasklaidoje nėra didelis – mažiau nei 2 tūkst. paminėjimų per mėnesį.
Žemiau grafikuose partijų intensyvumas žiniasklaidoje per metus pamėnesiui pagal bendrovės „Mediaskopas“ duomenis.
Čia bendras matomumas per metus.
Matant šiuos skaičius akivaizdu, kad socdemams ši situacija kenkia labiausiai, nes jų didelis ir neigiamas matomumas žiniasklaidoje mažina jų rinkėjų pasitikėjimą partija. Tuo tarpu „Nemuno aušros“ rėmėjai prie didesnio matomumo, kad ir neigiamo, labiau palaiko partiją, o matomumui mažėjant partijos palaikymas sumažėja.
Tiek valstiečiai, tiek Skvernelio demokratai išlaikė pasitikėjimą tarp savo rinkėjų per šiuos metus. Bus labai įdomu stebėti, kaip valstiečių atėjimas į koaliciją paveiks partijos reitingus.
Įdomu tai, kad socdemai, pasikvietę lenkus į koaliciją, kelia ir jų reitingus, nes pastarieji gauna žiniasklaidoje didesnį matomumą. Vilniaus rajono kontekste socdemai kanibalizuoja savo partijos pozicijas ir, tikėtina, dėl to Vilniaus rajono meras neturėtų dėl ko džiaugtis, nes prie jo išrinkimo prisidėjo ir dešiniųjų partijų rėmėjai. Po šios kadencijos tokios paramos tikėtina, kad galima ir nebesulaukti.
Artūras Jonkus yra komunikacijos ir ryšių su visuomene specialistas.
Šis komentaras skelbtas A. Jonkaus „Substack“ platformoje.
